Tai būtų įtvirtinta Mokėjimų įstatymo pakeitimais, kuriuos parengė Finansų ministerija ir Lietuvos bankas (LB). Skaičiuojama, kad jie būtiniausių bankų paslaugų krepšelį leistų atpiginti nuo 1,47 iki 1 euro per mėnesį, o socialiai pažeidžiamiems gyventojams jis negalėtų viršyti pusės kainos.

„Mokėjimų įstatymas dėl paslaugų krepšelio šiuo metu yra teikiamas Vyriausybei. Po Vyriausybės teisininkų pastabų artimiausiu metu jis bus svarstomas Vyriausybės posėdyje. (...) Abu projektus (dėl paslaugų krepšelio bei fiksuotų palūkanų normų – BNS) tikimės tiek svarstyti, tiek priimti Seimo pavasario sesijoje“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė G. Skaistė.

Jos teigimu, šiuo metu būtiniausių paslaugų krepšeliu Lietuvoje naudojasi apie 62 tūkst. žmonių.

Pasak LB valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus, siekiama, kad krepšelio apimtis atitiktų 90 proc. šalies vartotojų poreikius.

Preliminariais vertinimais, manome, kad 15 pavedimų per mėnesį yra tai, kas atitinka 90 proc. gyventojų poreikį.

 

„Įstatymu būtų įtvirtinamas (krepšelio – BNS) santykis su minimalia mėnesine alga. Įstatyme būtų uždedamos tam tikros lubos, tam tikru dažnumu Lietuvos bankas įstatyme įtvirtintais pagrindais peržiūrėtų apimtį ir kainą. Bet ta kaina būtų stabilesnė, nuosaikesnė ir atsižvelgtų į pajamų lygio kitimą, pajamų lygį išreiškiant per minimalią mėnesinę algą“, – sakė G. Šimkus.

Pasak G. Skaistės, įstatymo pakeitimais būtų nustatyti krepšelio paslaugų poreikių kriterijai, pagal kuriuos LB nustatytų nemokamų pavedimų ar pinigų išgryninimo operacijų skaičių.

„Preliminariais vertinimais, manome, kad 15 pavedimų per mėnesį yra tai, kas atitinka 90 proc. gyventojų poreikį, bet vis dėlto vertinimą po įstatymo priėmimo turėtų atlikti Lietuvos bankas ir nustatyti konkrečius dydžius“, – teigė G. Skaistė.

Anot G. Šimkaus, krepšelio naudotojai per mėnesį galėtų atlikti apie 15 pervedimų, nemokamai išsigryninti 500 eurų bei naudotis mokėjimų kortele.

Anot ministrės, įstatyme taip pat būtų numatyta sukurti LB administruojamą interneto svetainę, kurioje mažos ir vidutinės įmonės galėtų matyti ir palyginti paslaugų įkainius. 

„Šiuo metu konkurencija yra maža, paprastai smulkūs verslai nueina į vieną banką, gauna vieno banko pasiūlymus ir nekeliauja į kitus bankus ieškoti geresnių pasiūlymų“, – sakė G. Skaistė.