„Pirmiausiai jūs turėtumėte užduoti klausimą Lietuvos banko vadovybei. Lietuvos bankas, pagal Lietuvos banko įstatymą yra atsakingas už kainų stabilumą ir mano, kaip ministro pirmininko, pareiga, yra informuoti visuomenę, kokie yra pokyčiai mažmeninėje prekyboje“, - žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė A.Butkevičius.

Vienas pagrindinių Lietuvos banko tikslų yra palaikyti kainų stabilumą. Tačiau centrinio banko atstovai sako, kad bankas neturi kontroliuoti atskirų produktų kainų.

„Centriniai bankai kovoja su infliacija, o ne su atskirų kainų didėjimu. Infliacija yra bendrojo kainų lygio nuolatinis didėjimas, tai centriniai bankai makro lygmenyje bando padaryti viską, kad kainų didėjimas nebūtų šuoliuojantis, dviženklis ir taip toliau. Premjeras šiuo atveju kalba apie atskirų, apie garsųjį kalafiorą, apie dar kažką, kainų didėjimą, kas yra santykinis prekių kainų didėjimas. Kalafiorai brangsta, bet tuo metu koks nors benzinas pinga ar pienas nebrangsta“, - BNS sakė R.Kuodis.

Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvos bankas teisiškai neturi priemonių kovoti su atskirų prekių kainų augimu.

„Centriniai bankai nėra teisiškai įgalioti kovoti su atskirų prekių kainų didėjimu. Kovoje pasitelkiamos daugiau makroekonominės priemonės, kaip lūkesčių formavimas, kaip makroprudencinė politika. (...) Centrinis bankas šiame kalafiorų kare nedalyvauja ir nedalyvaus“, - sakė banko atstovas.

Pasak premjero, pernai ir šiemet augo atlyginimai, o kartu - ir prekybos centrų apyvarta.

„Apyvarta mažmeninės prekybos per šių metų pirmą ketvirtį, lyginant su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 10,6 proc. Tokio stipraus augimo mes jau ilgą laikotarpį nesame matę. Bet tai irgi įtakojo minimalios mėnesinės algos augimas, tai įtakoja ir vidutinio darbo užmokesčio augimas praeitais metais, kuris augo 5,5 proc.“, - sakė premjeras.

VMI duomenimis, penkių didžiųjų tinklų bendra apyvarta pirmąjį šių metų ketvirtį padidėjo 10,6 proc. iki 707,7 mln. eurų, o įsigytų ir parduotų prekių vertės skirtumas išaugo net 51,8 proc. iki 103,7 mln. eurų.