Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius teigia, kad jo vadovaujamas Ministrų komitetas susikoncentruos ties stambiais projektais, bet nepamirš ir smulkiojo verslo, švietimo, mokestinės sistemos problemų.

– Kol kas Lietuvos ekonomikai prognozuojami gana saulėti 2013-ieji. Vis dėlto kokie pavojai gali kilti mūsų šalies ekonomikai? Koks būtų didžiausias iššūkis? – portalas diena.lt paklausė premjero A. Butkevičiaus.

– Šiuo metu nematau ypatingų grėsmių šalies ekonomikai. Žinoma, jei paaštrėtų ne iki galo išspręstos euro zonos problemos pietinėse ES valstybėse, tai šiemet galėtų sutrikdyti tolesnę Lietuvos eksporto plėtrą ir pramonės augimą.

Kiti dalykai susiję su mūsų vidaus rinka – vidaus vartojimas turi augti. Antrą pusmetį paleidus renovacijos programą, turėtų atsigauti statybų sektorius, daugėti darbo vietų, didėti statybinių medžiagų gamybos apimtis, augti pajamos.

Vienas veiksnių, kuris galėtų paveikti šalies ūkio augimą, konkrečiai – verslą, yra kreditavimo politika.

Iššūkiais vadinu stambius projektus, kuriuos esame užsibrėžę šiemet išjudinti. Kaip minėjau, vienas jų – renovacija, ją svarbu sėkmingai pradėti ir efektyviai vykdyti, nes tai ir energijos taupymas, ir darbo vietų kūrimas. Taip pat reikšminga šilumos ūkio pertvarka, strateginių energetikos projektų, tokių kaip suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, elektros jungtys, įgyvendinimas.

– Kurie sektoriai ar ūkio šakos, jūsų nuomone, turi daugiausia potencialo, perspektyvų? Ką Vyriausybei reikėtų ir ką ji planuojama skatinti?

– Ilgalaikio augimo variklis yra pramonė, tad tam skiriame daug dėmesio, tačiau augimo galima tikėtis tik sprendžiant problemas kompleksiškai. Manau, daugiausia potencialo turi statybų sektorius, nes jis krizės laikotarpiu smuko 50 proc. Jį privalome atgaivinti nepūsdami burbulų.

– Kokios didžiausios struktūrinės Lietuvos ūkio problemos?

– Ekonomika kol kas nepakankamai konkurencinga, priklauso nuo išorės. Pramonės ar paslaugų produktų dalis joje gana maža, palyginti su kaimyne Estija. Tai  ekonomikos struktūros problema.

Kitas klausimas, ar švietimo kokybė atitinka mūsų būsimus struktūrinius pokyčius. Akivaizdu, kad jau šiandien juntamas kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Planuojama kurti mokslo ir verslo tarybą, kuri turėtų spręsti šį klausimą.

– Vyriausybės programoje daug kalbama apie tai, kad reikia atskirti ir pagerinti veiklos sąlygas smulkiajam bei vidutiniam verslui ir, savaime suprantama, skatinti investicijas. Įvardykite bent porą konkrečių darbų, kas šiemet bus padaryta?

– Dėmesys smulkiajam ir vidutiniam verslui būtinas – būtent šios srities problemas kartu su kitais mokesčių klausimais sprendžia darbo grupė. Ji ieško būdų, kaip palengvinti mokestines sąlygas smulkiesiems verslininkams. Ūkio ministerija analizuoja esamą verslo aplinką apskritai.

Tarp spręstinų problemų pirmiausia įvardijami mokesčiai, taip pat ir teritorijų planavimo supaprastinimo procedūros, nes tai neretai stabdo verslo plėtrą bei investicijas.

Smulkusis ir vidutinis verslas pageidauja, kad būtų sumažinti su darbuotojų išlaikymu susiję mokesčiai, tačiau ar tai įmanoma, paaiškės, kai darbo grupė pateiks išvadas.

Beje, stambiesiems lengviau užsitikrinti kreditavimą bankuose. O smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams dėl kreditavimo kyla problemų, tam reikia ir sutarimo su bankų atstovais.

– Lietuvos bankas ekonomikos apžvalgoje pastebi, kad jau kurį laiką Lietuvoje nebedidėja investicijos. Kokių priemonių Vyriausybė imsis, kad jų pritrauktų?

– Teisingai pastebėjote, viena grėsmių ekonomikos augimui yra nepakankamos investicijos. Tai susiję ir su pasitikėjimu ekonomine, mokestine aplinka, kreditavimo paieška.

Trečio ketvirčio Lietuvos banko duomenys rodo, kad tiesioginių investicijų srautas padidėjo, tačiau labai nesmarkiai, tad tam reikia skirti itin daug dėmesio. Siekiama supaprastinti Teritorijų planavimo įstatymą, pagerinti mokestinę aplinką, būtinas švietimo ir verslo bendradarbiavimas.