Nors daugelis žmonių būstą perka ar keičia vos kelis kartus per savo gyvenimą, nekilnojamojo turto specialistai tikina, kad dauguma žmonių, rinkdamiesi naują vietą gyventi, vadovaujasi emocijomis. Neretai net patogaus ir gero būsto pirkėjai atsisako baimindamiesi čia gyvenusių ir mirusių žmonių.

Savižudžių būstai baugina

Ne kiekvienas pirkėjas domisi perkamo būsto istorija. Nekilnojamojo turto brokeriai teigia, kad nemažai daliai žmonių yra svarbu, kas anksčiau gyveno nusižiūrėtame būste.

Buvusių gyventojų gyvenimo ir mirties faktai gali tapti svarbiausiu argumentu mažinant kainą.

"Visko, kas susiję su mirtimi, žmonės nemoka priimti natūraliai. Jei parduodamame bute buvo miręs žmogus ir ypač, jei jis nusižudė arba buvo nužudytas, pirkėjai tokio buto dažniausiai atsisako. Net kainos mažinimas ne visada padeda. Žmonės nemėgsta būti tokiose vietose, o jau ką bekalbėti apie nuolatinį gyvenimą. Tiesa, nekilnojamojo turto spekuliantų, kurie pigiai nuperka, paremontuoja ir brangiai parduoda, tokios istorijos nejaudina. Jie be skrupulų parduoda šiuos būstus nė neužsimindami apie liūdną buvusių gyventojų istoriją, nors įsigydami juos stengiasi visais įmanomais būdais mažinti kainą", – patirtimi dalijosi nekilnojamojo turto bendrovės "Inreal" Tarpininkavimo departamento Klaipėdos skyriaus vadovė Rūta Lalienė.

Agentai įtikinėja pirkėjus pasikviesti kunigą pašventinti tokį butą, kalba ir apie tai, kad bijoti reikia gyvųjų, o ne mirusiųjų, tačiau dažniausiai klientų neveikia jokie argumentai. Apie 90 proc. pirkėjų tokių būstų atsisako.

Kaimynai gali meluoti

Būsto kainą lemia daugybė veiksnių, tad yra daugybė argumentų prašyti ją mažinti.

Išmintingi nekilnojamojo turto brokeriai pataria prie nusižiūrėto būsto ateiti kelis kartus, pamatyti, kaip tame name gyvenama ryte, vakare, savaitės pradžioje ir pabaigoje. Bus aišku, ar yra kur laikyti automobilį.

Patartina pasikalbėti su kaimynais, tačiau artimiausio buto gyventojai gali būti neobjektyvūs, todėl geriau kalbinti kelis tos pačios laiptinės gyventojus. Jie gali suteikti vertingos informacijos apie buvusius buto šeimininkus, su kokiomis problemomis jie šiame bute susidurdavo bei apie visus laiptinės kaimynus.

Labiausiai nepatartina įsigyti būstą po paroms nuomojamais butais. Kova su triukšmu bus ilga, sekinanti ir neefektyvi, o sumažinta pirkimo kaina tikrai nepaguos.

Gaisro padariniai – nepanaikinami

Kasmet Klaipėdoje gaisrai nusiaubia kelis butus. Neretai juose žūsta žmonės, o kaitri ugnis taip suniokoja būstą, kad viduje nubyra tinkas, ir kambarius skiria plikų aprūkusių plytų sienos.

"Man asmeniškai neteko pardavinėti tokio turto, bet iš kolegų esu girdėjusi, kad buto po gaisro sutvarkyti taip, kad neliktų nelaimės pėdsakų, neįmanoma. Net suremontavus jį po kažkurio laiko jaučiamas kvapas, o tokie dalykai labai kenkia sveikatai. Kad tokio tvaiko neliktų, tektų keisti net ir pagrindinių sienų konstrukcijas", – žiniomis dalijosi R.Lalienė.

Tačiau ir šiuos butus noriai superka nekilnojamojo turto spekuliantai. Kosmetinis remontas buvusios nelaimės pėdsakus paslėps tik trumpam. Tikrieji defektai veikiausiai "išlįs" vėliau.

Beje, tokių įmonių, kurios gali visiškai atnaujinti būstą po gaisro, Lietuvoje yra tik viena kita.

Apsileidimą byloja užuolaidos

Dar vienas neigiamas aspektas perkant butą – gretimai gyvenantys apsileidę kaimynai arba negyvenamas butas. Tuščias butas gali būti nešildomas, todėl įsigyjamas būstas taip pat gali būti šaltas.

Asocialūs asmenys labai greitai pajunta, kur nėra šeimininkų, ir okupuoja būstus, paversdami visus namo gyventojus padėties įkaitais, kenčiančiais nuo antisanitarinių sąlygų ir triukšmo.

Apie prastą kaimynystę byloja buto durys, langų rėmai ir net užuolaidos.

Klaipėdiečiai dar pamena liūdnai pagarsėjusį daugiabutį namą pietinėje miesto pusėje. Apynaujame, šiltame ir visomis prasmėmis patogiame name butai buvo kur kas pigesni nei visuose aplinkiniuose. Priežastis – tame name gyveno klaipėdiečiams gerai žinoma naminės degtinės pardavėja, prekiaudavusi šiuo gėralu net stiklinėmis. Todėl į namą dieną ir naktį šlitiniuodavo apgirtę asmenys, laiptinėje jie atlikdavo gamtinius reikalus, ten pat gulinėdami gąsdindavo vaikus ir moteris.

Pigesni nei rinkos kaina butai buvo net kitoje šio namo laiptinėje, o norinčiųjų apsigyventi šiame name ilgai neatsirado net tai "garsiajai asmenybei" mirus.

Centras negarantuoja saugumo

Neretai nekilnojamojo turto agentai kartoja, kad būsto kainą pirmiausia lemia vieta, antras dalykas – vieta, trečia – taip pat vieta.

Tačiau patraukliausias ir labiausiai geidžiamas apsigyventi miesto centras tikrai negarantuoja saugaus gyvenimo.

"Esu gyvenusi šiaurinėje miesto pusėje daugiabučių namų rajone, paskui apsigyvenau centre ir labai nustebau, kad centras nėra saugus. Čia labai daug narkomanų ir asocialių asmenų. Senokai centrinei miesto daliai priskiriamas rajonas nuo Senosios turgavietės iki "Vėtrungės" būtų labai mielas ir patogus gyventi, todėl būstų kainos čia galėtų būti didelės, bet prasta kriminogeninė šio rajono padėtis patrauklumą mažina", – komentavo R.Lalienė.

Uostamiesčio 1-ojo policijos komisariato Kriminalinės policijos viršininkas Kęstutis Kubilius tikino, kad nusikaltimų skaičių lemia bendrabučių, nakvynės namų, socialinių būstų artumas. Daugiausia nusikaltimų padaroma ten, kur yra narkotikų pardavimo taškai.

Patariama pasidomėti, kiek per kelerius pastaruosius metus nusižiūrėtame rajone buvo apiplėštų žmonių, kaip dažnai čia nukenčia senoliai, vaikai, ar dažnai kriminalinių įvykių suvestinėse minimos vagystės iš butų.

Kur stovi konteineriai?

Būsto kainos mažinimo argumentu gali tapti ir kiti faktoriai, į kuriuos žmonės ne visada atkreipia dėmesį.

Ne kiekvienas apžiūrinėdamas būstus atkreipia dėmesį, kur yra šiukšlių konteineriai.

Kai šalia langų ar laiptinės yra šiukšlių dėžės, akivaizdu, kad prie jų nuolat rinksis benamiai. Tvaikas, nuolatinis konteinerių dangčių trankymas bei atliekas išvežančių mašinų keliamas triukšmas bus papildomas nervus tampantis dirgiklis.

Žinotina, kad šiaurinėje pusėje būstai yra visada šaltesni ir drėgnesni, todėl skelbimuose dažniausiai rašoma, kad langai nukreipti į šiaurės-vakarų arba šiaurės-rytų pusę.

Itin svarbu vertinant nekilnojamąjį turtą yra susisiekimo galimybės. Ten, kur eidami iki viešojo transporto stotelės gyventojai turi užtrukti ilgiau nei 10 minučių, turto vertė kur kas mažesnė.

Todėl Tauralaukis, nors ir yra savotiškai atskirtas nuo miesto, tačiau galimybė per trumpą laiką centrą pasiekti autobusu arba mikroautobusu šiam kvartalui – didelis privalumas. O rytiniame miesto pakraštyje esantys namai yra toli nuo stotelių ir pagrindinės miesto arterijos.

Net tos pačios gatvės namuose esantys butai – skirtingos vertės. Kauno gatvėje arčiau "Akropolio" tokio pat ploto būstai yra kur kas brangesni nei tie, kurie yra arčiau Šilutės plento pastatytuose namuose.

Nori likti savame rajone

"Tikroji tiesa apie būstą dažniausiai nutylima. Tik naujos statybos namai dažniausiai būna tokie, apie kuriuos arba yra viskas žinoma, arba jiems negalima padaryti jokių priekaištų, – tikino nekilnojamojo turto agentūros "Hauslita" direktorius Tadas Matjošaitis. – Neabejotinai, kai kurie miesto kvartalai turi tam tikrą reputaciją ir ji yra ne iš piršto laužta. Tačiau akivaizdu, kad ir kur žmonės gyventų, dažniausiai prisiriša prie savo rajono ir, įsigydami kitą būstą, nori gyventi netoli buvusiojo. Ypač tai būdinga vyresnio amžiaus žmonėms, jiems svarbu, kad šalia būtų ne tik parduotuvė, bažnyčia, stotelė bet ir gyventų giminaičiai ar draugai."

Brokerių patirtis rodo, kad sunkiausia derėtis būtent su pagyvenusiais žmonėmis. Jiems atrodo, kad suma, kurią jie nori gauti už savo būstą, yra net per maža. Tad dažniausiai jų neveikia jokie argumentai. Patartina ieškoti šių senolių vaikų ar giminaičių, kurie padėtų įkalbėti pardavėjus lanksčiau bendrauti su potencialiais pirkėjais.

Remontas nėra argumentas

Kartais apžiūrėję butą žmonės nusprendžia, kad pats būstas jiems patinka, tačiau neseniai padarytas remontas jų netenkina estetine ar kokybės prasme.

Patartina antrą kartą apsilankius šiame bute kalbėti su pardavėjais apie tai, kiek kainuos remontas ir prašyti bent dalimi šios sumos mažinti būsto kainą.

Tiesa, neretai pardavėjai teigia, kad jų visiškai nejaudina, ką ir už kokią sumą pirkėjas ketina remontuoti.

Kiti brokeriai labiau pataria pirkti neremontuotą butą, nes kad ir kaip dailiai įrengtas atrodo būstas, seniesiems šeimininkams išsikrausčius ant sienų ar grindų lieka dėmės, žyminčios vietas, kur kabėjo paveikslai, stovėjo baldai. Todėl visais atvejais teks išleisti pinigų.

Prekybos centrai nervina

Kartais turtas labai greitai nuvertėja netoliese pastačius pramonės įmones. Taip atsitiko pastačius ne vieną milijoną litų kainavusius namus priemiesčiuose, kai artimoje jų kaimynystėje išdygo dvoką skleidžiančios įmonės.

R.Lalienė patarė renkantis sklypą pasidomėti artimiausiais kaimynais, o ypač, kas numatoma daryti neužstatytose teritorijose. Patarimo galima klausti nekilnojamojo turto specialistų. Kad neatsitiktų taip, kaip viename uostamiesčio priemiestyje, kur už gyvenamųjų namų eilės komercinės paskirties plote išdygo sandėliai, į kuriuos ir iš kurių nuolat važiuoja sunkiasvoriai sunkvežimiai.

Nekilnojamojo turto kainą taip pat mažina artima didelio prekybos centro kaimynystė. Visą parą ūžia jo ventiliatoriai, anksti ryte prekes atveža vilkikai, nuolat zuja daugybė žmonių.

"Tikėjomės, kad įvedus eurus nekilnojamojo turto prekyba atsigaus daug vėliau, nei realiai tai įvyko. Nustebome, kai vasario mėnesį užgriuvo daug darbo, panaši situacija susidarė ir kovo pradžioje – rinka buvo aktyvi. Grįžo emigrantai. Jie aktyviai investavo į nekilnojamąjį turtą. Tiesa, dabar tas aktyvumas truputį priblėso, – pasakojo bendrovės "Inreal" atstovė. – Yra būstų, kurie nuolat perkami ir parduodami. Tai vieno ir dviejų kambarių butai. Juos "medžioja" ir spekuliantai. Žmonės pradėjo truputį kitaip vertinti investicijas. Nekilnojamasis turtas duoda geresnę grąžą nei banko indėliai. Gerai suremontuotas ir brangiai išnuomotas būstas duoda 4–5 proc. metinių palūkanų. Joks bankas neduos net pusės tokių palūkanų."