Šis „Civitta“ tyrimas taip pat atskleidė, kad šimto didžiausių Lietuvoje veikiančių gamybos bendrovių sukurta ekonominė nauda Lietuvoje sudarė beveik 30 mlrd. eurų, 50 proc. kurių teko valstybei, o po 25 proc. – darbuotojams ir akcininkams.

„Jeigu paimsi 100 didžiausių įmonių, tai jos sudaro vos apie 1,2 proc. sektoriaus, bet jose dirba apie 22 proc. darbuotojų ir jos sukuria apie 58 proc. šio sektoriaus apyvartos“, – trečiadienį pristatymo „Gamybos bendrovių indėlis į Lietuvos ekonomiką – daug ar mažai?“ metu teigė R. Šalaševičius.

„Nebuvo kažko revoliucinio atskleista, bet parodo, jog valstybė turėtų labiausiai mylėti įmones, nes jai sukuriama didžiausia nauda“, – pridūrė jis.

Pasak „Civitta“ atstovų, trims didžiausioms šalyje veikiančioms įmonėms – „Orlen Lietuva“, „Philip Morris“ ir „MV Group Production“ – priskiriama pusė visų sumokamų mokesčių valstybei. 2013–2022 m. laikotarpiu „Orlen Lietuva“ valstybei sumokėjo 5,7 mlrd. eurų,  „Philip Morris“ – beveik 2 mlrd. eurų, o „MV Group Production“ – beveik 1 mlrd. eurų.

„Į segmentą įeina pelno mokestis, darbuotojų sumokami mokesčiai, taip pat PVM, akcizai“, – sakė R. Šalaševičius.

Tuo metu „Civitta“ analitikas Martynas Venclavičius pastebi, kad analizuojamu periodu gamybos segmento pajamos padidėjo 82 proc., bet vidutinis darbuotojo atlyginimas augo daugiau nei 2,5 karto. Jis taip pat išskyrė, kad įmonės pelningumas bei pelnas darbuotojui teigiamai koreliuoja su vidutiniu gaunamu atlyginimu.

„Pagrindiniai analizės rodikliai, tai būtų pajamos, pajamos darbuotojui, atlyginimai darbuotojams, vidutinis atlyginimas, darbuotojų skaičius, jų skaičius įmonėse, pelningumas ir mokesčiai valstybei. Smagu matyti, kad visi šie rodikliai per pastarąjį dešimtmetį augo. Ir kas ypatingai svarbu, kad didžioji dalis augimo vaisių, buvo perduodama ir darbuotojams“, – aiškino M. Venclavičius.

Pagrindiniai analizės rodikliai, tai būtų pajamos, pajamos darbuotojui, atlyginimai darbuotojams, vidutinis atlyginimas, darbuotojų skaičius, jų skaičius įmonėse, pelningumas ir mokesčiai valstybei.

 

Analitiko teigimu, dvi didžiausias pajamas turėjusios įmonės buvo – „Orlen Lietuva“, kurios pajamos siekė net 44,8 mlrd. eurų, ir  „Thermo Fisher Scientific Baltics“ – 6,1 mlrd. eurų. Visų kitų apdirbamosios gamybos bendrovių pajamos nesiekė 1 mlrd. eurų.

Tuo metu pelningiausiai dirbančios įmonės buvo biotechnologijų bendrovė „Thermo Fisher Scientific Baltic“ ir lazerių gamintoja „Light Conversion“, kurių pelningumas viršijo 34 proc. Visgi, pelningai veikė ir kitos tirtos bendrovės, tik 4 iš 100 tirtų įmonių veikė nuostolingai.

„Civitta“ sukurė naują įrankį verslo indėlio analizei

R. Šalaševičius taip pat paminėjo, kad atlikdama tyrimą bendrovė „Civitta“ sukūrė šimto didžiausių apdirbamosios pramonės bendrovių veiklos analizės įrankį, kuris yra skirtas vertinti gamybos investicijų efektą.

„Kad tai būtų ne vienkartinė analizė, o pastoviai atnaujinamas įrankis, kuris bus patalpintas investuotojų forumo svetainėje. Ir ten galima analizuoti įvairius 10 metų rodiklius ir kitais metais matome galimybę atnaujinti tą informaciją“, – sakė jis.

Šiame duomenų analizės įrankyje surinkta informacija apima 2013–2022 metus ir įtraukia gamybos bendrovių pajamas, pelningumą, mokesčius valstybei, mokamus atlyginimus, darbuotojų skaičių ir sukuriamą tiesioginę vertę.

Kiekvienas „Phillip Morris“ investuotas euras sukūrė 13,5 eurą naudos

Pasak „Civitta“ pateiktos informacijos, vykdant tyrimą siekta įvertinti ir netiesioginę verslo investicijų grąžą iš kiekvieno investuoto euro per pastaruosius 30 metų, tad šiuo tikslu pasirinkta nuo 1993 m. Lietuvoje veikianti „Philip Morris“. „Civitta“ atstovų duomenimis „Philip Morris“ veikla Lietuvoje 1993–2022 m. laikotarpiu sukūrė 5,2 mlrd. eurų naudos, o kiekvieno sukurtos naudos ir investicijų santykis siekė 13,5 eurų už 1 eurą.

„Philip Morris“ per 30 metų į gamybos plėtrą Lietuvoje investavo 384 mln. eurų. Šios veiklos efektas sudarė 4,327 mlrd. eurų., iš kurių 3,637 mlrd. eurų mokesčių, 307 mln. eurų atlyginimų ir 384 mln. eurų pelno akcininkams. Bendrovių užsakymai kitiems verslams – netiesioginė investicijų nauda ekonomikai – sudarė 862 mln. eurų.