„Tai yra neišvengiamas procesas. Anksčiau ar vėliau vis daugiau tokių įmonių, kurios naudos tą naują instrumentą. Vadinčiau jį tokiu socialiniu instrumentu didinti lojalumą darbuotojų, nes dabar apskritai vyksta kova dėl žmogiškųjų resursų. Ne tik pinigai lemia (...) Atsiranda kiti interesai: kokie santykiai su vadovu, koks socialinis paketas, kokias taiko tam tikras programas darbuotojų kvalifikacijai kelti, karjeros galimybėms“, – Eltai sakė D. Arlauskas.

Anot jo, šių laikų darbuotojams neužtenka vien tik didinti atlyginimus, jie siekia ir socialinių garantijų.

„Įmonės supranta, kad dar gali didinti darbuotojų atlyginimą, bet kažkas, ypatingai darbuotojų požiūriu į darbdavį, nelabai kas pasikeis, nes kitas gali tiesiog perpirkti. Socialiniai paketai turi žymiai didesnį poveikį. Kadangi darbas tampa vis sudėtingesnis, jis emociškai vis labiau išsekina darbuotojus, kitiems žmonėms reikia vis daugiau atstatyti savo energiją, kad galėtų produktyviai dirbti. (...)

Kadangi darbas tampa vis sudėtingesnis, jis emociškai vis labiau išsekina darbuotojus.

Todėl dirbant fizinį darbą užtenka dviejų dienų (pailsėti. – ELTA), bet norint dirbti produktyviai, ten kur yra didelė emocinė įtampa, kur kūrybinis procesas labai intensyvus, ten tų dviejų dienų nelabai užteks, tada reikia tikrai daugiau laiko. Mano paminėti šie du dalykai tiesiogiai susiję su tuo, kad kai kas jau pradeda eksperimentuoti su ilgesnėmis atostogomis, trumpesnėmis darbo dienomis ar trumpesne savaite“, – Eltai teigė jis.

Darbdavių konfederacijos prezidento teigimu, darbo laiko trumpinimas daugiau prasmės turėtų dirbant kūrybinį darbą.

„Netikiu, kad jei žmonės dirba konvejerinį darbą, ten plačiai taikytų (tokią praktiką. – ELTA). Konvejerius gali lengvai pakeisti robotai, ten nėra didelės prasmės. Daugiau prasmės ten, kur yra daug kūrybinio darbo, kur nauji produktai kuriami, kur žmogiškieji resursai yra labai brangūs. Jų nėra lengva surasti rinkoje ir tada atsiranda plačiau taikomi stimuliavimo mechanizmai“, – sakė D. Arlauskas.

Tarptautinės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos tyrimas rodo, kad Lietuva patenka į daugiausiai dirbančių šalių dešimtuką – skaičiuojama, kad vidutiniškai šalies gyventojas per metus darbe praleidžia 1885 valandas. Latvijoje šis rodiklis siekia 1910, Estijoje – 1855 valandas.

Tuo metu Švedijos piliečiai per metus darbe praleidžia 1621 valandą, Šveicarijos – 1590, Belgijos – 1551 valandą. Danijoje darbo savaitė jau kelis dešimtmečius sutrumpinta iki 37 val., bet norima ją trumpinti net iki 30 val. Danijos atstovai tokią idėją rekomendavo priimti ir Lietuvai.