„Ignitis grupės“ elektros tiekėjos „Ignitis“ Privačių klientų departamento vadovas Andrius Kavaliauskas teigia, kad artimiausiais mėnesiais kainos mažės dėl šiltojo sezono.
„Šiuo metu elektros kainas mažina sezoniški veiksniai – balandį ir gegužę turime didelę saulės generaciją, todėl dienos valandomis biržoje tikėtinos žemesnės kainos. Prie to prisideda ir hidrogeneracijos pikas Latvijoje, kuris prasidėjęs kovą turėtų tęstis ir artimiausiais mėnesiais“, – komentare BNS teigė A. Kavaliauskas.
„Dėl šių veiksnių ir pakankamo importo artimiausiomis savaitėmis dujinė gamyba neturėtų būti aktyviai naudojama, todėl tikėtina, kad elektros kainos biržoje balandį ir gegužę bus mažesnės nei kovą“, – pridūrė jis.
Visgi, anot A. Kavaliausko, kainos yra labai priklausomos nuo orų ir geopolitinės situacijos: „Vis dėlto kainos išlieka jautrios orams, importo galimybėms, tinklų pralaidumams ir geopolitinei situacijai, todėl ilgesnio laikotarpio prognozes vertinti reikėtų atsargiai.“
Elektros tiekėja „Enefit“ prognozuoja, kad kainos turėtų mažėti ir balandį. Pasak jos, saulės energijos kiekis visame Baltijos jūros regione auga itin sparčiai – dienomis tam tikrais momentais kilovatvalandė biržoje kainuoja mažiau nei 1 ar 2 centus, o vien kovo mėnesį jos pagaminta 3 kartus daugiau nei vasarį, o jei tendencija išliks panaši – tai reikš dar mažesnes kainas vartotojams.
Anot elektros tiekėjos, kainos balandį turėtų mažėti ir dėl hidroelektrinių gamybos – kovą ištirpęs sniegas leido joms gaminti vis daugiau elektros. Vien Latvijoje pagaminta beveik 500 gigavatvalandžių (GWh) – apie 20 proc. viso Baltijos šalių poreikio.
Jei ir toliau hidroelektrinės taip pat intensyviai gamins, laimės viso regiono vartotojai, teigia „Enefit“.
„Jei taip nutiks, kad saulės nestokosime, o importo galimybės dėl vienokių ar kitokių priežasčių nebus mažesnės nei kovą – mėnesio pabaigoje kalbėsime apie mažesnes sąskaitas už elektros energiją“, – pranešime teigė „Enefit“ energijos produktų vadovas Simonas Jasiulis.
Pasak jo, dėl karo Artimuosiuose Rytuose pabrangę kiti energetikos ištekliai neturėtų daryti didelės įtakos elektros kainoms iki rudens.
Visas Baltijos jūros regionas vis mažiau elektros gamina brangiais, taršiais būdais.
„Visas Baltijos jūros regionas vis mažiau elektros gamina brangiais, taršiais būdais, todėl resursų kainos šuoliai rinkoje reikšmingos įtakos neturėjo elektros kainoms. Ir neturės. Bent iki rudens, kol saulė švies, o vėjas pūs“, – aiškino S. Jasiulis.
Tuo metu „Latvenergo“ valdomos elektros tiekėjos „Elektrum Lietuva“ komercijos vadovas Mantas Kavaliauskas sako, kad dėl įtemptos geopolitinės situacijos sunku prognozuoti kainas artimiausiu metu.
„Šiuo metu patiriame vieną didžiausių energetinių krizių nuo 2022 metų. Situacija yra ganėtinai įtempta, kainos labai stipriai keičiasi ir geopolitinė situacija taip pat labai stipriai keičiasi. Tad prognozuoti vieno ar dviejų mėnesių kainą galutiniam vartotojui ar bendrai, jaustumėmės nelabai atsakingai“, – BNS sakė M. Kavaliauskas.
Anot jo, vasarą vidutinė elektros kaina turėtų būti pakankamai žema, tačiau didelių kainų šuolių išvengti nepavyks.
„Vasarą, ypač kai turime daug saulės ir pakankamai daug vėjo, dujų kaina neturės tokios didelės įtakos (elektros kainai – BNS), net jei bus labai pakilusi. Tačiau reikia turėti omenyje, kad ir saulė, ir vėjas visą dieną neužtikrina pastovaus elektros tiekimo“, – kalbėjo „Elektrum Lietuvos“ atstovas.
„Net ir vasaros periodu, nors ir vidutinė elektros kaina bus ganėtinai žema, žemesnė negu tą diktuotų dujų kainos, galime tikėtis labai aukštų ir didelių skirtumų dienos metu. Pavyzdžiui, bus apniukusi diena, – reikės gamintis elektros energiją iš dujinių elektrinių arba kitose elektrinėse, (tada – BNS) mes galime matyti labai aukštas kainas“, – BNS pabrėžė jis.
M. Kavaliausko teigimu, dėl augančių atsinaujinančios energetikos pajėgumų artimiausią pusmetį elektros kaina neturėtų viršyti 100 eurų už megavatvalandę.
„Ilgesniu, šešių mėnesių laikotarpiu, manau, kad neturėsime labai didelių kainų, kurias turėjome 2022 metais. Manome, kad kainos tikrai laikysis žemiau negu 100 eurų už megavatvalandę. Per paskutinius trejus metus Lietuva ir Baltijos šalys pasistatė labai daug saulės, vėjo elektrinių, kurios net ir prie didelių dujų kainų ir kitų energetinių šaltinių kainų padės numušti vidutines kainas“, – kalbėjo jis.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad šiltuoju metų laiku beveik visą elektros poreikį gali patenkinti šalies gamyba iš atsinaujinančių energetikos išteklių.
„Kaip tik šiomis dienomis pasiekėme šešių gigavatų generacijos elektros gamybos iš atsinaujinančių išteklių lygį. Tai yra tiek saulės, tiek vėjo elektrinių yra prijungta mūsų tinkle, tai yra rekordiniai tempai ir būtent tai yra geriausia apsauga nuo elektros kainų augimo. Mes praktiškai pavasario, vasaros, rudens laikotarpiu jau turime tokią energetinę sistemą, kuri leidžia beveik šimtu procentų apsirūpinti (elektra – BNS) iš atsinaujinančios energetikos“, – radijui M1 sakė ministras.
Kovą elektros kaina mažėjo beveik perpus
Vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje kovą, palyginti su vasariu, sumažėjo 47 proc. nuo 155 eurų iki 82 eurų už megavatvalandę, pranešė „Litgrid“.
„Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys teigė, kad kovą didmeninės kainos mažėjo dėl žemesnio poreikio ir augančių atsinaujinančių išteklių gamybos, taip pat dėl pavasarį išaugusio vandens kiekio Latvijoje, kuris leido gerokai padidinti gamybą hidroelektrinėse.
Anot Lietuvos energetikos agentūros (LEA), kovo didmeninė elektros kaina buvo mažiausia nuo praėjusių metų rugsėjo: nefiksuotos kainos planų vidutinė kaina buvo 26 centai už kilovatvalandę (kWh) – 25 proc. mažesnė už vasario vidurkį.
Praėjusią savaitę Lietuvoje siūlomų 12 ir 24 mėnesių fiksuotos kainos planų kainas vienas nepriklausomas tiekėjas didino 2–8 proc., kitas jas didino ir mažino 1 proc. ribose. 12 mėnesių fiksuotos kainos planų vienos laiko zonos vidutinė kaina padidėjo 3,6 proc. iki 28,9 cento, dviejų laiko zonų – 3,7 proc. iki 27,8 cento, 24 mėnesių – atitinkamai 1,4 proc. iki 28,5 cento ir 1,5 proc. iki 27,4 cento.
Planų su nefiksuota kaina vidurkis siekė 23,8 cento, arba 8,5 proc. mažiau už ankstesnę savaitę.
Naujausi komentarai