Lietuvoje darbo jau neturi kas aštuntas darbingo amžiaus žmogus. Darbo rinka dabar patekusi į tokią pat padėtį, kaip buvo prieš šaliai stojant į ES. Prošvaisčių nesitikima pamatyti dar bent porą metų.

Auksiniai laikai praėjo

Pastaruosius keletą metų buvo įprasta girdėti skundus, kad Lietuvoje trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. Nedarbo rodikliai buvo pasiekę tokias žemumas, kurių galėjo pavydėti net ir labiau išsivysčiusios Vakarų valstybės. Baimės nekėlė ir darbo praradimas, juk čia pat laukė kitas darbdavys su nauju pasiūlymu. Net aukštosios mokyklos baigti nespėję jaunuoliai save laikydavo itin gerais specialistais, vertais 2–3 tūkst. litų atlyginimo.

Dabar projektų vadovo asistento vietą už minimalų atlygį siūlantis skelbimas sulaukia kelių šimtų laiškų su pridėtais gyvenimo aprašymais. Kad patrauktų potencialių darbdavių dėmesį, kandidatai vis dažniau griebiasi neįprastų priemonių, pavyzdžiui, prie anketų prisega savo nuotraukas ar net pateiktis, kuriose prisistato.

Svarstyklių lėkštelių balansas darbo rinkoje pasikeitė. Nuo pat Lietuvos narystės ES pradžios mažėjęs nedirbančių gyventojų skaičius, praėjusių metų rudenį pradėjo sparčiai didėti. Nuo 2009-ųjų pradžios šalies darbo biržose kas savaitę vidutiniškai užsiregistruoja 7–8 tūkst. darbo ieškančių žmonių. Jų skaičius artimiausiu metu perkops 200 tūkst. Statistikos departamento duomenis, per pirmus tris metų mėnesius nedarbo lygis šalyje pašoko iki 11,9 proc. Vadinasi, šį pavasarį darbo Lietuvoje neturėjo kas aštuntas darbingo amžiaus žmogus.

Ekonomikos sunkmetis labiausiai paveikė jaunus žmones. Bedarbių iki 24 metų amžiaus skaičius Lietuvoje per metus ūgtelėjo beveik trigubai: jaunimo nedarbo lygis pirmą ketvirtį siekė 27,7 proc.

"Eurostat" duomenimis, šių metų balandį nedarbo lygis Lietuvoje, atmetus sezono įtaką, buvo vienas aukščiausių ES ir siekė net 16,8 proc. Šiuo atžvilgiu Lietuvą lenkia tik Latvija (17,4 proc.) ir Ispanija (18,1 proc.).

Atleidimų banga neslūgs

Ekonomikos stabilizavimosi tikimasi kitais metais, o pagerėjimo – dar po metų. Atrodo, kad darbo rinkai atsigauti prireiks gerokai daugiau laiko. Apklausos rodo, kad prieš pusmetį prasidėjusi atleidimų banga šiais metais nuslūgti neketina.

Darbo rinką gerokai supurtė per šalį nusiritusi bankrotų banga. "DnB Nord" banko analitikų duomenimis, pernai beveik tūkstančiui šalies įmonių paskelbtas bankrotas – šis skaičius buvo didžiausias nuo pat 1993-iųjų. Ko gera, lieka vis mažiau abejonių, kad šįmet šis antirekordas bus pagerintas. Remiantis Įmonių bankroto valdymo departamento informacija, vien per šių metų sausio–kovo mėnesiais įmonių, kurioms buvo inicijuotas bankrotas, skaičius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padvigubėjo ir siekė 446.

Daugelis išgyvenusių įmonių optimizuoja veiklą. Konsultacijų bendrovės "OVC Consulting" gegužę paskelbtos apklausos duomenimis, net 52 proc. įmonių per 2009-uosius ketina personalą sumažinti vidutiniškai 11 proc. Metų pradžioje atleisti darbuotojų svarstė 38 proc. įmonių, planuota jų mažinti vidutiniškai 5 proc. Beje, retėja ir įmonių, ketinančių didinti darbuotojų skaičių, – jų yra vos 7 proc., nors dar metų pradžioje tokių bendrovių buvo du kartus daugiau.

SEB banko analitikai tikisi, kad nedarbo lygis šių metų pabaigoje sieks 14 proc., kitais metais jis išaugs iki 15,5 proc. ir panašaus lygio išsilaikys iki 2011-ųjų pabaigos. Tiesa, didelio nedarbo problema gali išsispręsti panašiai, kaip nutiko Lietuvai įstojus į ES. Tuomet šalies gyventojams atsivėrė galimybės legaliai dirbti kitose bloko šalyse, ir į užsienį patraukė dešimtys tūkstančių tautiečių.

Žmonėms blogiau, ekonomikai geriau

Ekonomikos sunkmetis ir didėjanti darbo jėgos pasiūla lemia ir dar vieną dalyką – šalyje mažėja atlyginimai. Nors dar praėjusiais metais daug kas džiaugėsi gerokai pakilusiu atlygiu, šįmet daug kam tenka susitaikyti su nurėžtais priedais ar sumažintu pagrindiniu darbo užmokesčiu. Piniginių plonėjimą Statistikos departamentas fiksuoja nuo metų pradžios – per pirmus tris metų mėnesius darbo atlygis šalyje sumenko 5,4 proc.

Tačiau ekonomistai kone sutartinai teigia, kad tai ne pabaiga, ir nurodo, jog atlygis turėtų kristi maždaug tiek, kiek ir BVP. SEB bankas prognozuoja, kad vidutinis atlyginimas šalyje šiais metais mažės apie 13 proc., kitąmet jis turėtų sumenkti dar 5 proc. Vos porą procentų darbo užmokestis turėtų ūgtelėti tik 2011 m.

Tiesa, mažėjantys atlyginimai teigiamai veikia šalies ekonomiką: tai galima vadinti švelniąja devalvacija, kada darbo užmokesčio sąnaudos mažėja, o pinganti šalies įmonių produkcija tampa konkurencingesnė užsienyje.

Be to, mažėjantys atlyginimai pagerins darbo našumo rodiklius, kurie pastaraisiais metais augo gerokai lėčiau negu atlyginimai. Vis dėlto įmonėms stokojant lėšų investicijoms į pažangesnes technologijas, darbo našumas auga ne didėjant darbo produktyvumui, o intensyvumui. Nors tokiu atveju darbuotojas turėtų pretenduoti į didesnį atlygį, tačiau taip nėra, nes padėtis darbo rinkoje tam nepalanki.

Nedarbo lygis 2004 - 2009 m. (proc.)

Darbo našumo ir darbo užmokesčio augimo tempas (proc.)