Statistikų teigimu, darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo didesnės darbų apimtys tam tikrose ekonominėse veiklose, sezoniniai svyravimai, dirbtų dienų skaičiaus pasikeitimas ir kitos priežastys.

Darbo užmokestis augo nuo 0,5 proc. viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo veikloje iki 3,1 proc. apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje, tuo metu jis mažėjo keturiose veiklose – nuo 0,4 proc. nekilnojamojo turto operacijų iki 3,2 proc. – elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo įmonėse.

Vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius siekė 1126,7 euro – 0,9 proc. daugiau nei antrąjį ketvirtį: viešajame sektoriuje jis siekė 1148,4 euro – 0,5 proc. mažiau nei antrąjį ketvirtį, privačiame – 1117,9 euro, arba 1,6 proc. daugiau.

Realusis darbo užmokestis per ketvirtį šalies ūkyje sumažėjo 4,2 proc.: viešajame sektoriuje – 5,5 proc., privačiame – 3,5 procento.

Vidutinis darbo užmokestis trečiąjį ketvirtį, palygint su pernai liepa-rugsėju, padidėjo 12,6 proc.: viešajame sektoriuje – 9,7 proc., privačiajame – 13,9 proc. Jis didėjo visose ekonominės veiklos įmonėse, įstaigose ir organizacijose: nuo 7,3 proc.  sveikatos priežiūros ir socialinio darbo iki 18,7 proc. informacijos ir ryšių veiklose.

Realusis darbo užmokestis per metus šalies ūkyje sumažėjo 9,3 proc.: viešajame sektoriuje – 11,3 proc., privačiame – 8,3 procento.

Statistikų teigimu, metiniams darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo nuo sausio 1 dienos padidinta minimali alga ir valstybės pareigūnų ir tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir kitos priežastys, o realaus darbo užmokesčio sumažėjimą lėmė spartesnis vartotojų kainų augimas.