Viename privačiame darželyje vaikai laukia pietų. Visos dienos maitinimo kaina vienam vaikui – 7 eurai, tačiau politikai kainą gali gerokai padidinti, jeigu maitinimo sektoriui bus panaikinta PVM lengvata.

„Lengvatos panaikinimas tikrai sunaikintų tą maitinimo sektorių, kuris maitina socialiai jautriausius – vaikų darželius, mokyklas, senelių globos namus“, – tvirtino ugdymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos prezidentė Eurika Turonienė.

Kaip lengvatos panaikinimas nulemtų galutinę kainą vartotojui, šiuo atveju – vaikų tėvams?

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Panaikinus lengvatą ta suma išaugtų iki 180-200 eurų per mėnesį vien tik už maitinimo paslaugas“, – teigė darželio „Smalsučių slėnis“ direktorė Alma Butavičienė.

Privataus darželio direktorė sakė, gali būti, kad teks laviruoti ant išlikimo ribos. Tėvai vargu ar sugebės išsimokėti.

„Kitiems tai yra būtinybė, kurie turi išeiti į darbą ir vesti vaikutį į privatų darželį, nes negauna valstybinio darželio. Jiems tai bus tikrai didelė našta“, – kalbėjo A. Butavičienė.

„Lyginant su jų kainomis prieš karantiną, kada buvo įvesta šita PVM lengvata, žaliavų savikaina yra pakilusi virš 100 procentų. Deja, mes suvokdami savo klientų socialinį jautrumą padidinome kainas tik 22 procentais. Tai suvokite, kiek yra užsmaugti šitie maitintojai“, – kalbėjo E. Turonienė.

Dabar siūloma lengvatinį 9 proc. PVM tarifą maitinimo įstaigoms taikyti neterminuotai. PVM lengvata galioja iki šių metų galo.

„Būtų logiškas toks Seimo sprendimas vietoj to, kad kiekvienus metus pratęsinėti ir grįžti vėl prie to politinio diskurso, tokių karštų politinių debatų, kurie neveda niekur, ir tą sektorių palieka tam tikram neapibrėžtume kiekvienais metais. Žmonės turi planuotis, turi žinoti, kokioje teisinėje, kokioje mokestinėje aplinkoje dirbs“, – sakė Seimo narys Andrius Mazuronis.

Tai absoliučiai yra bandymas verslo lobistų prasitęsti ir padaryti tai, kas buvo lengvata, amžina privilegija.

„Tai absoliučiai yra bandymas verslo lobistų prasitęsti ir padaryti tai, kas buvo lengvata, amžina privilegija“, – kalbėjo Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.

„Mes ne tik kad nelobstam, mes nykstam“, – paneigė E. Turonienė.

Tokia lengvatinė praktika taikoma ne tik Lietuvoje.

„Tą dabar padarė jau ne 17, o 23 Europos šalys. Su vienintele priežastimi ir tikslu – duoti smulkiam verslui dirbti, atsigauti po kovido. Ir tai yra vienintelis būdas iš šešėlio ištraukti mažąjį verslą. Nėra kitokių būdų, Europos šalys neranda“, – teigė viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.

Anot M. Lingės, lengvata buvo sukurta kaip laikina – skirta įveikti pandemijos iššūkius.

„Pandemija yra pasibaigusi, verslo rodikliai šito sektoriaus tikrai yra grįžę ir netgi viršijantys prieš pandeminius rodiklius. Jokių objektyvių motyvų nėra, kodėl reikėtų taikyti ir daryti išskirtines sąlygas“, – pareiškė M. Lingė.

Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad toks sprendimas valstybės biudžetui kainuos apie 60 mln. eurų.

„Tai akivaizdu, kad žmonės tiesiog atsisakytų tų paslaugų, ir tas sektorius, man atrodo, susidurtų su tokiais sunkumais, kad atsirastų labai nemažai bedarbių, kurie galutiniam rezultate valstybei kainuotų galbūt daugiau nei tos lengvatos turėjimas“, – sakė A. Mazuronis.

„Aha, dabar 9 proc., o jeigu būtų 21, o jeigu būtų 25, tai dar daugiau būtų pajamų. Mūsų skaičiai dabar rodo, kad 2023 m., lyginant su 2019 m., pirmą ketvirtį apyvartos pardavimai pakilo 85 proc. To dar nėra matęs pasaulis mūsų mažoje Lietuvoje“, – pasakoja E. Šiškauskienė.

„Praėjusiais metais turėjome tą diskusiją. Aš laikiausi nuomonės, kad to pratęsimo iki rudens nereikėtų, kadangi vis tiek grįšime prie tos pačios diskusijos, su tais pačiais argumentais. Mano manymu, kadangi jau tuomet buvo kaip ir sutarimas, kad tęsti tokios lengvatos nereikėtų, tai šį rudenį aš siūlau nedaryti tokios švilpiko dienos ir nekartoti lygiai tą patį, kas buvo praėjusiais metais“, – pasisakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Norą lengvatą panaikinti smuklusis verslas jau anksčiau yra pavadinęs genocidu.

„Mažieji verslai, kurie nėra PVM mokėtojai, iš vis jiems nei šilta, nei šalta turbūt turėtų būti. Tai patys smulkiausieji, kurie nepasiekia dabar 45 tūkst. po mokesčių, o jeigu pertvarkos bus priimtos, ta riba bus padidinta iki 55 tūkst. metinės apyvartos, jie nėra PVM mokėtojai ir jiems tai nėra aktualu, ir jie tuo nepasinaudoja“, – teigė M. Lingė.

Nuspręsta, kad prie klausimo bus grįžta rudenį.

„Gaila, kad mano visą pasiruošimą su krūva statistikos kol kas nurašėt perniek, bet, žinokit, rudenį ta statistika atrodys dar nepalankiau tiems siūlymams, kuriuos jūs teikėt“, – teigė I. Šimonytė.