Vietiniais pinigais pasirūpinti prieš ar po kelionės?

„Kadangi pastaraisiais metais dažniausiai keliauju po Afrikos šalis, naudotis tik grynaisiais pinigais tenka nuolat. Jei yra galimybė, atsiskaitau ir debetine kortele, į kurią pervedu po nedidelę sumą pinigų. Juos išleidus, vėl pervedu nedidelę sumą. Taip elgiuosi todėl, kad jei kortelės informacija bus pavogta, vagišiai negalėtų pasisavinti daug pinigų. Jei naudočiau kreditinę kortelę neaiškiose atsiskaitymo vietose, rizikuočiau prarasti ir banko suteiktą kredito limito sumą“, – pasakoja jis.

Jei tik turite galimybę, dalį pinigų būtinai išsikeiskite Lietuvoje, pataria keliautojas, nes atvykstant į šalį patogu jau turėti vietinių pinigų.

„Galbūt į šalį atskrisite naktį ir nebedirbs valiutos keityklos, o galimybės pasinaudoti bankomatais gal net nebus. Tuomet neturėsite pinigų net susimokėti už taksi, kad nuvežtų į viešbutį. Esu girdėjęs daug istorijų, kurios nutiko keliaujant mažiau išsivysčiusiose šalyse, kai žmones apgauna jiems besikeičiant pinigus. Atvykus į svetimą šalį, būna sunku atpažinti vietines kupiūras, greitai susiskaičiuoti pinigus, todėl tuo pasinaudoja nesąžiningi pinigų keitėjai. Beje, daugelyje oro uostų valiutos keitimo kursas būna pats nepalankiausias“, – sako D. Pankevičius.

Kai kelionėje baigiasi pinigai

„Kad kelionės metu baigtųsi pinigai, per 19 metų taip nutiko tik kartą – vienoje skurdžiausių pasaulio valstybių – Malavyje. Nors turėjau dolerių grynais, tačiau baigėsi vietiniai pinigai ir nebuvo galimybės jų iškeisti. Žinoma, turėjau su savimi ir banko korteles, bet pasinaudoti jomis negalėjau, nes šalyje ypač mažai bankomatų“, – nutikimu dalijasi D. Pankevičius.

Kad kelionės metu baigtųsi pinigai, per 19 metų taip nutiko tik kartą – vienoje skurdžiausių pasaulio valstybių – Malavyje.

Jų beieškodamas, keliautojas po šalį važinėjo tris dienas, tačiau išsigryninti pinigų niekur nepavyko. Vėliau išsiaiškino, kad seni bankomatai, nenuskaito naujos kartos kortelių. Tuomet jam padėjęs vietinio viešbučio savininkas, paskolinęs pinigų, su sąlyga palikti pasą kaip užstatą. Vėliau, pavykus išsikeisti pinigų, skolą grąžino.

Anot jo, vienur išsikeisti kupiūrą sudėtingiau – siūlomas blogiausias keitimo kursas, kitur – atvirkščiai, už tokį pat banknotą galima sulaukti pačio palankiausio keitimo kurso.                                     

Svarbu apsaugoti pinigus

Skaudžiausia keliautojo patirta vagystė įvyko per pirmąją kelionę, kai sausuma keliavo iš Singapūro į Lietuvą.

„Buvau be patirties, tad apvogė be vargo. Tai įvyko vienoje iš Tailando salų. Apsistojau teritorijoje, kurioje buvo pastatyta daug mažų namukų prie jūros kranto. Savininkas užėjo pas mane ir patarė laikyti  piniginę ir kitus brangius daiktus pas jį kabinete stovinčiame seife, nes palikti namuke nėra saugu. Paklausiau patarimo. Išvykus iš salos neperskaičiavau pinigų, vagystę pastebėjau tik atvykęs į Kambodžą, po kelių dienų kelionės. Buvo pavogta beveik visa suma, skirta likusiam kelionės laikotarpiui. Aiškintis į salą negrįžau, nebūčiau nieko įrodęs, tik praradęs daug laiko. Pinigų vagysčių daugiau neturėjau, bet ne kartą esu praradęs įvairius daiktus“, – patirtimi dalijasi jis.

Keliautojas svarsto, jei prarastų visus grynuosius ir banko korteles, bandytų pasinaudoti pinigų perlaidų kompanijų paslaugomis. Pinigų perlaidų paslauga veikia įvairiose pasaulio šalyse ir pinigus galima atsiimti tą pačią dieną.

Pasak jo, kelionėse pinigus apsaugoti slaptos vietos įvairiose vietose. Taip mažėja rizika prarasti visus pinigus vagystės atveju, nes netekus pinigų iš vienos „slaptavietės“, turėsi jų kitur.

„Visų pirma, grynuosius pinigus reiktų laikyti keliose vietose. Ypač gelbsti plona piniginė, kurioje laikau dalį pinigų, ji nešiojama per juosmenį prie kūno. Net vaikštant su marškinėliais jos visiškai nesimato. Taip pat turiu specialų kelnių diržą, kurio vidinėje pusėje yra paslėptas užtrauktukas. Ten galiu sukišti tikrai nemažai kupiūrų, prieš tai jas perlenkęs. Manau, tai geriausia mano slėptuvė. Taip pat dalį pinigų laikau slaptose kuprinės kišenėse“, – šypteli keliautojas.

Biudžetas kelionėms

Žmonės keliauja įvairiai – trumpai, bet turiningai, ilgai ir tingiai, prabangiai arba ekonomiškai, todėl skiriasi ir kelionių biudžeto finansiniai lūkesčiai. Vieni biudžetą atsakingai planuoja iš anksto, kiti apie finansus galvoja jau pasiekę kelionės tikslą, dar kiti taupo, gaudo paskutinės minutės pasiūlymus ar skolinasi.

Norint sėkmingai suplanuoti biudžetą kelionėms, pasak D. Pankevičiaus, reikia nemažai pastangų, nes dažniausiai išleidžiama daugiau nei planuota. Matant, kad artėji prie biudžeto ribos, anot jo, atsispirti gražioms vietoms ir naujiems potyriams, kurie gali pasitaikyti tik kartą gyvenime, – sudėtinga.

„Planuojant biudžetą, didžiąją dalį pinigų patarčiau išsikeisti Lietuvoje. Šis biudžeto planavimo metodas ne tik patogus, tačiau ir padeda sutaupyti, lengviau suvaldyti savo biudžetą, nes mažiau išleidžiama pačios kelionės metu. Likusius po kelionės pinigus seniau kaupdavau, tikėdamasis, kad dar grįšiu į tą šalį ir juos panaudosiu, tačiau prieš porą metų juos išdalinau banknotų kolekcionieriams. Pastaruoju metu keliauju po gana egzotiškus kraštus, tad jie manęs grįžtančio tiesiog laukia“, – apibendrina jis.