„Mažėjančios žemės ūkio produktų supirkimo kainos šiuo metu – tai bendrų defliacinių procesų išraiška“, – kalbėjo „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Anot Ž. Maurico, nepasitenkinimo bus ir daugiau.

„Žemės ūkio sektorius, galbūt ir transporto dalinai sektorius. Tie sektoriai pirmieji pajunta tuos procesus ir vėliau ateis eilė ir kitiems sektoriams, dalinai ir prekybos, ir netgi paslaugų, kurie, beje, taip pat įprato spręsti dalį savo iššūkių, pakeldami kainas“, – aiškino Ž. Mauricas.

Po dvejus metus siautėjusios infliacijos, defliacija – bendras kainų lygio mažėjimas – leis gyventojams šiek tiek lengviau atsikvėpti. Jų perkamoji galia didės.

„Turint omenyje ne ekonominės prigimties kainų šoką, kurį išgyvenome, visai sveika, kad tas prekių ir paslaugų kainų indeksas šiek tiek pasikoreguotų“, – teigė Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

„Du metus mes turėjome pakankamai didelį sunkmetį su aukštai iškilusiomis kainomis. Dabar šiek tiek sumažėjusi infliacija, deja, to nekompensuoja“, – sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau verslui ir vėl gali tekti spręsti rebusus. Išaugusių kaštų naštos taip paprastai vartotojams perkelti jau nebepavyks. Reikės ieškoti, kieno sąskaita darbuotojams kelti atlyginimus.

„Sunkiau padidinti pardavimų pajamas, nes kainos nebedidėja. Jiems bus be galo sudėtinga vykdyti įsipareigojimus, tiek dėl išaugusių palūkanų normų, tiek dėl sparčiai didėjančio darbo užmokesčio“, – nurodė „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas.

„Mūsų sektoriuje nuo 2019 metų atlyginimai yra pakilę 59 procentais“, – aiškino Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.

„Ar tai būtų infliacija, ar defliacija, ar aukščiausias ekonomikos pakilimo laipsnis, mes girdime vis tą patį“, – teigė I. Ruginienė.

Išankstinė suderinta metinė infliacija sausį, palyginti su pernai, siekė 1 procentą. Mėnesinė – simbolinė, 0,1 procento.

„Dėl akcizų padidinimo ir pridėtinės vertės mokesčio maitinimo paslaugoms kilstelėjimo“, – šnekėjo Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė.

Tačiau lapkritį ir gruodį fiksuota maždaug 0,5 procento mėnesinė defliacija. Jos apraiškų pernai buvo ir anksčiau.

Sunkiau padidinti pardavimų pajamas, nes kainos nebedidėja. Jiems bus be galo sudėtinga vykdyti įsipareigojimus, tiek dėl išaugusių palūkanų normų, tiek dėl sparčiai didėjančio darbo užmokesčio.

 

Nors juo džiaugtis irgi derėtų santūriai.

„Normali infliacija, kuri siekia iki 2 procentinių punktų, yra tas progreso variklis, kai mes žinome, kad viskas juda, pinigai nuvertėja ir tai yra stimulas investuoti“, – sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Užsitęsusi ir defliacija gali pridaryti problemų.

„Defliacija pradėtų kelti grėsmę tada, jeigu ji tęstųsi ilgesnį laiką ir susiformuotų defliaciniai lūkesčiai, kurie neskatina plėtros, investicijų“, – kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.

„Vadinasi, mes negalime parduoti savo prekių. Mes mažiname kainą, einame žemiau ribos ir ką tai duoda? Tai duoda galimai daugiau atleistų darbuotojų, nes bandai susiaurinti kaštus, atitikti rinkos kainų politiką ir, aišku, tai nieko gero vystymuisi neduoda“, – aiškino Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.

„Kaštų bazė vis dar kyla, o pajamų didinti nebėra galimybių. Tas skirtumas tarp kaštų ir pajamų veriasi. Be abejo, mažėja pelnai, dalis įmonių netgi pradeda dirbti nuostolingai“, – tvirtino Ž. Mauricas.

„Tas visas vaizdelis jau išryškės vasario 25 d., kai visi susimokės padidintą PVM. Vartojimas yra labai kritęs“, – teigė E. Šiškauskienė.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, sausį labiausiai pigo kietasis kuras, šilumos ir elektros energija, degalai ir tepalai.

Brango nuotekų rinkimo, vandentiekio paslaugos, farmacijos gaminiai, restoranų, kavinių ir maitinimo paslaugos, medicinos paslaugos ir automobiliai.