Kasdien degalinėse klausimas tas pats: jau riba ar dar ne? Dyzelino litras kai kur jau siekia beveik 2 eurus ir 30 centų.
„Kad kaina pakiltų iki 2,5 euro, turėtų naftos kaina siekti 200 dolerių už barelį“, – teigė „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Antradienį nafta pasaulio rinkose perlipo 100 dolerių ribą. Žaliava brangsta, o Lietuvos valdžia blaškosi – kabinetuose ieško naujų sprendimų.
Finansų ministerija susikvietė atsakingas institucijas – nuo energetikos ir ekonomikos ministrų, Konkurencijos tarybos bei Lietuvos banko. Tačiau realiai degalus galintis atpiginti siūlymas gimsta tik vienas – finansų ministras svarsto laikinai sumažinti dyzelino akcizą.
„Tikslią įtaką kainai vertiname – tai galėtų būti apie 6 centus kelių mėnesių laikotarpiui“, – sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Nuolaida gal ir simbolinė, bet ir tai ne visiems. Akcizas mažėtų tik dyzelinui ir žymėtam dyzelinui, kurį naudoja ūkininkai. Benzinui – ne.
„Dyzelinas gerokai daugiau pabrangęs nei benzinas ir naudojamas daug plačiau“, – aiškino K. Vaitiekūnas.
Dyzelino kainą finansų ministras siūlo mažinti iš papildomų pridėtinės vertės mokesčio pajamų. Mat kuo brangiau parduodami degalai, tuo daugiau surenkama mokesčių.
Tačiau čia pat atsimuša į realybę – biudžetas jau dabar balansuoja ant ribos.
„Ministras nepaminėjo – turime 5 mlrd. deficitą šių metų biudžete ir pagal įstatymus visi surinkti didesni mokesčiai eina skolos mažinimui“, – teigė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.
Be to, Lietuva nėra visiškai laisva spręsti pati. Akcizų politika suderinta su Europos Komisija, o kryptis kol kas priešinga – mokesčius didinti, ne mažinti.
„Galime tą padaryti, bet rizikuojame užsitraukti tam tikrą nuobaudą“, – tikino K. Vaitiekūnas.
Net ir palaiminus Briuseliui, dar seka Vyriausybė, Seimas, tad kada tiksliai dyzelinas galėtų atpigti – neaišku.
„Dviejų įstatymų pakeitimai galimai bus reikalingi, jei Vyriausybės atstovai sutars, kad reikia tą daryti“, – sakė A. Sysas.
Italijoje laikinai sumažinus akcizą dyzelinui ir benzinui, degalai atpigo net 24 centais už litrą. Lietuvoje valdžia šneka apie 6 centus. Tačiau Konkurencijos taryba ramina – kaltų ieškoti nereikia.
„Jeigu žiūrėtume degalinių maržas, tai pati marža yra net sumažėjusi kylant kainai“, – teigė Konkurencijos tarybos pirmininkė Jolanta Ivanauskienė.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Vis dėlto ministras K. Vaitiekūnas žada pasidomėti, kaip naftos perdirbimo bendrovė „Orlen“ nustato didmenines naftos produktų kainas.
„Reikėtų pasižiūrėti, kaip tas kainų nustatymas ir verslo logika veikia“, – tikino K. Vaitiekūnas.
„Nėra padidintos rizikos signalų, kurie rodytų akivaizdžius konkurencijos ribojimus“, – kalbėjo J. Ivanauskienė.
Ekonomistas sako, kad net ir sumažinus akcizą yra rizika, jog viską gali „suvalgyti“ pasaulinės naftos kainos.
„Didžiąją dalį kainos sudaro mokesčiai – daugiau nei pusę, net dabar padidėjus naftos kainai. Antra dedamoji yra pardavėjų ir perdirbėjų marža, o naftos kainos dedamoji yra trečia“, – teigė Ž. Mauricas.
Neatsakytas klausimas ir ar gyventojai nebuvo klaidinami anksčiau. Į rinką išleidus valstybės kuro rezervą buvo žadėta, kad kainos mažės, tačiau jos toliau kyla.
„Aišku, kad viena priemonė negali numušti naftos kainų“, – dabar jau šneka K. Vaitiekūnas.
Degalinių pardavėjai sako, kad valdžia prašovė, o naftos atsargų išleidimas buvo beprasmis.
„Jie tiesiog išleido atsargas, kurios galėjo gulėti. Vietoje to produktas, kurį galėjo šiaip pagaminti ir parduoti, dabar guli“, – sakė „Circle K“ vadovas Baltijos šalyse Skirmantas Mačiukas.
Niūrėja ir platesnis vaizdas. Dėl karo Artimuosiuose Rytuose Finansų ministerija blogina ekonomikos prognozes. Neva šiemet infliacija bus didesnė nei tikėtasi – apie 3,7 procento. Tačiau ir tai – optimistinis scenarijus, nes tai būtų tik energijos ir paslaugų kainų augimas, neskaičiuojant maisto kainų.
(be temos)
(be temos)