„Dėl 100 eurų skirtumo dirbti neapsimoka“: sistema gyventojus atbaido nuo darbo

– Ar galime teigti, kad jau formuojasi tendencija, kai žmonės renkasi nedirbti ne dėl požiūrio, o todėl, kad finansiškai tai beveik neapsimoka?

– Tai ne tik tendencija, o labai stipri tendencija. Dirbame su daug įmonių, kurioms reikia darbuotojų, todėl nuolat ieškome kandidatų iš įvairių šaltinių, taip pat ir per Užimtumo tarnybą. Dažnai matome, kad žmonės gauna išmokas, kurios yra labai artimos siūlomam atlyginimui arba net didesnės. Pavyzdžiui, vienas kandidatas sakė: „Dabar gaunu 800 eurų pašalpos, o jūs siūlote 900 eurų atlyginimą. Reikėtų keltis anksti, ruoštis, važiuoti į darbą – dėl 100 eurų skirtumo dirbti neapsimoka.“

– Kokios dar taktikos naudojamos, kad būtų galima dalį laiko dirbti, o dalį – gyventi iš išmokų?

– Norint gauti išmokas, reikia sukaupti dvylikos mėnesių darbo stažą. Išmoka pirmus tris mėnesius yra didžiausia, vėliau kas tris mėnesius mažėja. Tačiau žmonės randa būdų tuo pasinaudoti. Pavyzdžiui, padirba šešis mėnesius, tuomet išeina iš darbo, registruojasi Užimtumo tarnyboje ir gauna išmokas. Šaltuoju sezonu papildomai gali gauti socialines ar šildymo kompensacijas, net paramą maistu. Taip atsiranda galimybių tam tikrą laiką nedirbti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokio dydžio yra išmokos?

– Jos priklauso nuo anksčiau gauto atlyginimo. Maksimali išmoka siekia apie 1,6 tūkst. eurų.

– Ar yra papildomų niuansų?

– Taip. Jei žmogus anksčiau gaudavo didelį atlyginimą ir gauna maksimalią išmoką, Užimtumo tarnyba negali siūlyti darbo, kurio atlyginimas būtų mažesnis už išmoką. Tokiu atveju žmogus gali net kelis mėnesius negauti jokių darbo pasiūlymų.

– Visgi išmokos laikinos. Kas vyksta vėliau?

– Išmokos mokamos iki devynių mėnesių, vėliau jos nutrūksta. Tuomet žmogus turėtų grįžti į darbo rinką ir vėl kaupti stažą. Tačiau yra ir kita praktika – per 24 mėnesius surenkamas reikiamas darbo stažas, pavyzdžiui, dirbant su pertraukomis. Taip galima cikliškai derinti darbą ir išmokas.

A. Strumilos / BNS nuotr.

– Kalbant apie mažesnes pajamas gaunančius žmones, ar skirtumas tarp atlyginimo ir išmokų nėra per mažas?

– Dažnai skirtumas siekia tik 100–300 eurų. Jei žmogui reikia važiuoti iš regiono į miestą, dirbti ilgas valandas, patirti papildomų išlaidų, toks skirtumas ne visada motyvuoja dirbti.

– Nuo šių metų išmokos didėja. Ar tai dar labiau skatins tokią praktiką?

– Iš dalies taip, nors pati bazė šiek tiek koreguojama. Tačiau pats principas nesikeičia – registruotas Užimtumo tarnyboje žmogus gauna išmoką, o siūlomi darbai dažnai jo nevilioja. Mano vertinimu, sistema turėtų veikti kitaip – žmonės, kurie nenori dirbti, turėtų kreiptis dėl socialinės paramos, o Užimtumo tarnyba turėtų dirbti su tais, kurie iš tiesų ieško darbo.