Dienos pietų restoranų tinklas neseniai vieną restoraną atidarė ir Dubajuje, netoli oro uosto. Kol kas darbų nestabdo, nors klientų pastarosiomis dienomis sumažėjo perpus.
„Tikrai neslėpsime, kad to nerimo yra dėl visos šitos situacijos, nes niekas negalėjo patikėti. Visuomet turėjo tą etiketę, kad Dubajus – tikrai saugi vieta investicijoms“, – teigė „iLunch“ vykdomasis direktorius Donatas Vaitasius.
Pasak pašnekovo, Dubajuje – visos galimybės išpopuliarinti savo verslą pasaulyje, susirasti partnerių.
„Ar tai, kas buvo, yra blogiausia, kas buvo. Ar tai jau užnugaryje, praeityje? Ar gali būti kažkokių rimtesnių dalykų, apie kuriuos net nesinori pagalvoti?“ – svarstė D. Vaitasius.
Pašnekovas apgalvojo ir juodžiausią scenarijų.
„Stabdyti veiklą, pradžioje turbūt laikinai, išleisti tuos pačius darbuotojus atostogų ir, aplinkybėms pasikeitus į gerąją pusę, bandyti grįžti“, – kalbėjo D. Vaitasius.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Lietuviškų verslų Dubajuje – ne vienas. Kiek jų yra, ministerija dar skaičiuoja.
„Iš ten esančių verslų nesame gavę užklausų“, – nurodė ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.
Užtat situaciją aptarė su verslais Lietuvoje. Kol kas padėtis gera, bet ministras žada valstybės paramą, jei dėl karo Artimuosiuose Rytuose viskas pablogėtų.
„Ministerija tikrai teiktų Vyriausybei siūlymus, kaip reaguoti į tam tikras situacijas, – ar tai būtų apyvartinių lėšų trūkumas, ar eksporto garantijų klausimai“, – pažymėjo E. Grikšas.
Nei kiek pinigų galėtų skirti, nei iš kur jie būtų paimti, dar nenuspręsta.
„Tiek, kiek reikia, kad atlieptume iššūkius, nes valstybės prioritetas yra konkurencingumą išlaikyti“, – pridūrė E. Grikšas.
Daugiausia problemų kelia naftos kainos. Pirmadienį jos šoktelėjo iki 80 dolerių už barelį – maždaug dešimtadaliu. Jei konfliktas užsitęs, jos gali augti ir toliau.
„Aš nenoriu pradėti spėlioti, ar naftos kainos pasieks 100 dolerių už barelį ribą, ar jos nepasieks, bet kuriuo atveju jos bus gerokai aukštesnės nei yra dabar. Tai automatiškai persikelia į degalų kainas, o degalų kainos svarbios kiekvienam Lietuvos žmogui, įskaitant ir mūsų verslo bendroves“, – aiškino prezidentas Gitanas Nausėda.
Panašias pasekmes pajus visa Europa. Ir tuo, anot G. Nausėdos, Rusija bandys pasinaudoti.
„Siūlyčiau su šypsena vertinti mėginimą Rusijos arba jos satelitų prisidėti prie naftos pasiūlos didinimo tam, kad tas kainas sumažintų arba stabilizuotų“, – kalbėjo prezidentas.
Dėl karo maždaug penktadaliu išaugo ir dujų kainos.
„Ačiū Dievui, kad kai kurios įmonės yra fiksavusios dujų kainą. Viena iš mūsų didžiausių naftos perdirbimo gamyklų atstovų yra fiksavę daugiau nei 50 procentų kainos, o 50 procentų – biržoje. Akivaizdu, kad tai paveiks“, – teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Per Dubajų iš Lietuvos ir į Lietuvą keliavo nemažai prekių.
„Atsiskaitymai buvo įtvirtinti, bankų garantijos buvo gana tvarios, tai čia buvo tarsi „hubas“, – sakė V. Janulevičius.
Apie galimus nuostolius kalba keturios biotechnologijų įmonės ir chemijos pramonė. Nors kryptys užsidarė tik į Artimųjų Rytų regioną, situacija jau lyginama su COVID-19 pandemija.
„Situacija buvo panaši, nes kelionės buvo sutrikusios. Tuo metu galiojo ir tokie dalykai kaip kelionių kuponai, kuomet įmonės galėjo ne iš karto grąžinti pinigus“, – priminė Lietuvos verslo konfederacijos vadovė Ineta Rizgelė.
Turizmo sektorius kalba apie nuostolius, nors, pavyzdžiui, skrydžių bendrovės pinigus grąžinti sutinka tik oficialiai atšaukus skrydį, tai yra, jei oro erdvė uždaryta. Viešbučiai rezervacijų atšaukti taip pat neskuba.
Taigi dalis žmonių iš Jungtinių Arabų Emyratų šiuo metu evakuojami, o skrydžių bendrovės laukia atidarytos oro erdvės. Tai reiškia, kad vėliau vėl bus skraidinami nauji turistai.
Čia jau žmonėms teks rinktis – nepaisyti rekomendacijų dėl saugumo ir vykti, ar neskristi ir prarasti pinigus.
Abiem atvejais laimi verslas, bet pagalba vis tiek nepamaišytų.
„Įmonėms svarbu užtikrinti likvidumą. Reikia prisiminti mūsų patirtį COVID laikotarpiu, kuomet ta pati EIMIN turėjo daug priemonių, padedančių įmonėms“, – pažymėjo I. Rizgelė.
Kol kas patirtų nuostolių verslai dar nesusiskaičiavo.
Naujausi komentarai