Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė teigia, kad šiemet vykusių prekybininkų ir gamintojų atstovų susitikimų metu paaiškėjo, kad baudos – nedidelė problema, ji pamažu sprendžiasi savaime.

„Jau šiuo metu prekybininkai yra linkę patys taikyti gerosios valios praktiką tiekėjų atžvilgiu, atsisakoma baudų. (...) Baudų taikymo apimtis yra labai nedidelė ir yra mažėjanti, (...) o mes stengiamės spręsti problemas, kurios yra didėjančios ir mus neramina. Baudos už pavėluotą prekių pristatymą ir reliktas, ir atgyvena, ir problema iš esmės sprendžiasi savaime“, – komiteto posėdyje sakė I. Valeškaitė.

Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas patvirtino, kad kai kurie prekybos centrai atsisakė baudų, tačiau kiti jas skiria ir toliau.

„Keli tinklai pradėjo taikyti praktiką ir baudų netaiko, tačiau yra visas būrys centrų, kurie labai sėkmingai tas baudas taiko ir šiandien“, – sakė G. Kauzonas.

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos vadovė Dalia Ruščiauskienė taip pat patvirtino, jog baudos iki šiol iki šiol taikomos, kartais jos siekia produkcijos vertės dydį.

„Ką tik gavau žinutę, kad spalio mėnesį vienas didelis prekybos tinklas pritaikė 100 proc. nuo nepristatyto kiekio dydžio baudą, o pagal šių metų duomenis, tos baudos nebuvo tokios mažos, praktiškai beveik visi tinklai jas taikė, išskyrus „Maximą“ Lietuvoje“, – kalbėjo  D. Ruščiauskienė.

Pasak jos, produkciją kartais vėluojama pristatyti dėl vienu metu staiga išaugančių užsakymų.

Anot viceministrės I. Valeškaitės, prekybininkų baudos sudaro 0,08 proc. prekių pirkimo kainos vertės, rodo Prekybos įmonių asociacijos duomenys.

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius stebėjosi, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija nesiima spręsti problemos, kuri iš tikrųjų yra didelė.

„Mane stebina ministerijos pozicija: mes sakome, kad yra problema, ji sako, kad problemos nėra. Mes sakome, jog 4 mln. eurų baudų yra daug, ji sako, kad tai – menkniekis. Siūlo mums daryti viską, kad jai nereikėtų nieko daryti. Toks požiūris mums yra nepriimtinas, dėl to klausimas ir atsidūrė komitete, nes mūsų prašymus ministerija atmetinėja“, – kalbėjo jis.

Anot E. Mackevičius, negalima pasitikėti ir geros valios susitarimu su dėl baudų netaikymo, nes prekybos centrai jį interpretuoja savaip ir laikosi nenuosekliai: „Praktikoje matome tik įstatyminę apsaugą, nes niekas negali mums užtikrinti, kad tos baudos nebus taikomos, nes sutartyse jos yra išlikusios“.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomosios direktorės Rūtos Vainienės teigimu, prekybos centrai reaguoja į problemą ir ją sprendžia skirtingai.

„Įmonės priima vidinius sprendimus, kiekviena savo viduje, skirtingu greičiu, skirtingais terminais. (...) Matome, kad problema yra susitraukusi“, – komitete teigė R. Vainienė.

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė I. Valeškaitė teigė, jog ministerijoje įstatymo pataisos nesvarstomos, nes jis jau keistas pernai.

„Ministerijoje šiuo metu nesvarstome keisti įstatymo, pagrindinė priežastis – jis buvo keistas tik prieš metus (...) Teisės aktus reikia keisti ne dažniau nei kartą per metus, pagrįstai, esant poreikiui ir jeigu pataisos darytų ženklų poveikį“, – kalbėjo I. Valeškaitė.

Anot jos, Seimas įstatymą keitė pernai birželio 17-ąją, o į Konkurencijos tarybos išvadą nebuvo atsižvelgta, nes ji buvo pateikta pavėluotai.

Gamintojų atstovas komiteto posėdyje teigė, kad įstatymo pataisos būtinos ir jų atidėlioti nereikia.

„0,08 proc. nuo apyvartos – prekybos tinklui tai nedidelė suma, bet tiekėjui, kuris turi 1-2 proc. pelningumą, tai labai reikšmingos sumos, todėl atidėlioti įstatymo pakeitimą yra netikslinga ir nekorektiška“, – sakė G. Kauzonas.

„Mums labai svarbu, kad tas įstatymas atsirastų. Tam, kam jis neaktualus, tai ir bus neaktualus, kitus kažkiek tikriausiai sudrausmintų“, – sakė Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos vadovė D. Ruščiauskienė.

Įstatymų pataisas palaiko ir Lietuvos pramonininkų konfederacija. Jos atstovas Tomas Garuolis sakė, jog valstybė privalo įsitraukti ir apginti akivaizdžiai silpnesnėje pozicijoje esančius tiekėjus. 

„Konferedacija dar gegužę kreipėsi į ministeriją raštu dėl šios problemos. Manome, kad būtina įstatymu nustatyti. (...) Tiekėjas, akivaizdu, yra silpnesnėje pusėje ir jau valstybės pareiga sureguliuoti šiuos santykius“, – komitete kalbėjo Konfederacijos aplinkosaugos ir ekonomikos departamento direktorius T. Garuolis.

Konkurencijos tarnybos pirmininko pavaduotoja Irma Urmonaitė pastebėjo, kad problema dėl baudų egzistuoja, o įstatymo pataisos reikalingos, nes memorandumas nėra teisinis dokumentas ir neįpareigojantis.

Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektą Ekonomikos ir inovacijų ministerijos komitetas paprašė Seimui pateikti iki kitų metų kovo 10-osios.

Kai kurie didieji prekybos tinklai su tiekėjais yra pasirašę memorandumą, kuriuo įsipareigojo netaikyti baudų.

Didžiųjų prekybos tinklų tiekėjams skiriamas baudas tyrusi Konkurencijos taryba pernai birželį pasiūlė papildyti įstatymą nuostata, kuri draustų prekybininkams iš tiekėjų reikalauti pristatyti prekes, jeigu dėl jų kiekio ir pristatymo termino nebuvo susitarta raštu, elektroniniu paštu ar kitaip.