Kol valdantieji planuoja minimalią mėnesio algą (MMA) kilstelėti iki 1 509 litų, 29 savivaldybės lieka už ribos: jose tokios sumos nesiekia nė vidutinis atlyginimas.

Didžiausias minimumas

Prabilus apie MMA kėlimo galimybę, ekonomistai priminė, kad MMA negali viršyti pusės vidutinio darbo užmokesčio, vadinasi, šis turėtų siekti apie 3 000 litų. Be to, Vyriausybės programoje įrašytas siekis, kad MMA ir vidutinio atlyginimo santykis artėtų prie 50 proc.

Nors praėjusiais metais vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje kilo, 29 savivaldybėse taip ir nepasiekė 1 500 litų. O, pavyzdžiui, Šalčininkai, kuriuose vidutinis atlyginimas išaugo net 100 litų, vis tiek liko visoms savivaldybėms už nugaros – čia vidutinis atlyginimas pernai metų trečiąjį ketvirtį buvo 1 311 litų.

"Nordea Bank Lietuva" ekonomistas Žygimantas Mauricas priminė, kas savivaldybių biudžetai jau patvirtinti, todėl nerealu, kad šiemet ar kitąmet būtų numatyta lėšų jiems padidinti. Anot jo, padidinus MMA iki pusantro tūkstančio litų, kai kurios savivaldybės išgyventų tą patį, ką patyrė MMA kilstelėjus iki 1 000 litų, – pritrūktų lėšų ir būtų priverstos skolintis.

"Jei Lietuvoje įvesime 1 500 litų MMA, ES atsidurtume pirmoje vietoje pagal minimalaus ir vidutinio darbo užmokesčio santykį, tai reikštų, kad MMA būtų gerokai per didelis, – aiškino Ž.Mauricas. – MMA turi siekti 40–45 proc. vidutinio darbo užmokesčio, būtent toks MMA Lietuvoje dabar ir yra. Vos keliose šalyse MMA viršija pusę vidutinio darbo užmokesčio, bet nemanau, kad Prancūzija ir Graikija mums yra geras pavyzdys."

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, žadanti pusantro tūkstančio litų MMA, sausį užsiminė, kad jį kelti būtų galima etapais, be to, daryti išimtis pagal regionus ar pagal verslo sritis. Ž.Maurico teigimu, tokios išlygos reikštų tik didesnę valstybės kontrolę, kurios sparčiai augančios rinkos įprastai nepageidauja. Ekonomistas ironizavo, kad atskirą darbo užmokestį galima nustatyti pagal specialybę, lytį ar kitus požymius, tačiau tokiu atveju MMA prarastų prasmę ir taptų rekomenduojamu darbo užmokesčiu.

Verslas sunkiai išsiverstų

Su MMA kėlimu sunkiai susidorotų Zarasų savivaldybė, kurioje pernai III ketvirtį vidutinis atlyginimas siekė 1 312 litų (vos litu daugiau nei Šalčininkų rajone). Šiame rajone, kaip rodo "Swedbank" Asmeninių finansų instituto atliktos savivaldybių analizės duomenys, – ir vienas didžiausių nedarbo rodiklių (17,5–19,8 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų bedarbių).

Kaip pasakojo Zarasų meras, Darbo partijos narys, Arvydas Steponavičius, šioje savivaldybėje verslas ir taip vos išsiverčia: net ir stambesnės įmonės savo darbuotojams moka minimalų atlyginimą, o iki 10 darbuotojų turinčios bendrovės dažniausia aktyvią veiklą vykdo tik atostogų sezonu, taigi, norėdamos sutaupyti, iki pavasario darbuotojus išleidžia nemokamų atostogų.
"Biudžetinėse įstaigose padidinti MMA, ko gero, didelių problemų nebūtų, tačiau, kalbant apie verslą, Zarasuose stipraus jo neturime. Daugiausia čia veikia mažos įmonės. Ne paslaptis, kad kai kurios slepia atlyginimus, nes sunkiai išgyvena, taigi, jei MMA bus padidintas, kai kurie verslininkai gal ir ras panašių išeičių, tik neaišku, ar valstybei nuo to būtų geriau. Sunku ką prognozuoti", – svarstė A.Steponavičius.

Zarasuose įsikūrusios kepyklos "Danvita" direktorius finansams ir plėtrai Saulius Urnieža sakė, kad įmonė sunkiai gebėtų pakelti atlyginimus darbuotojams dėl brangių gamybos sąnaudų, o tokia pertvarka galėtų smogti ir įmonės konkurencingumui.

"Darbuotojams mokame didesnį nei minimalų atlyginimą, bet ne visi darbuotojai gauna tokią sumą, kokia siūloma MMA. Jei taip padarytume, turėtų kilti kitų darbuotojų atlyginimai, todėl pabrangtų mūsų sąnaugos ir taptume mažiau konkurencingi tiek vietinėje, tiek tarptautinėje rinkoje", – sakė S.Urnieža.

Šiaulių rajono verslininkų asociacijos vadovė Kristina Duseikaitė sakė, kad su vietos verslininkais MMA kėlimo detalių dar neaptarė, tačiau pritarė, kad minimalus atlyginimas negali viršyti vidutinio, egzistuojančio regione. Ji svarstė, kad Šiaulių rajono įmonėms galiotų universalūs būdai, kaip ir visoje Lietuvoje, kieno sąskaita rasti lėšų didesniems darbuotojų atlyginimams, taigi neatmetė galimybės, kad dalis įmonių pasitrauktų į šešėlį.

"Mūsų krašto įmonės yra smulkios, jose dirba iki 10 darbuotojų, todėl MMA kėlimas verslui būtų labai skaudus, – komentavo ji. – Veiksmai, kurių verslas galėtų imtis, priklauso nuo konkrečios įmonės pasirinkimo, tačiau teoriškai jos gali atleisti darbuotojų, trumpinti darbo laiką, net ir slėpti mokesčius."

Didinti po truputį

Tauragės r. savivaldybėje vidutinis atlyginimas nuo 2012 m. trečiojo ketvirčio iki 2013-ųjų trečiojo ketvirčio pakilo 3,9 proc. ir pasiekė 1 440,3 lito, tačiau sunkumų pakelti MMA būtų ir šio rajono verslininkams.

Tauragės baldų fabriko "Alantas" vadovas Juozas Kniukšta sakė, kad planai šitaip pašokdinti minimalųjį atlyginimą apskritai per ankstyvi verslui, besikapanojančiam iš krizės. Nepaisant situacijos Tauragėje, J.Kniukštos teigimu, provincijos baldų pramonė investicijomis į gamybą apskritai gerokai atsilieka nuo didžiųjų gamintojų, veikiančių keliuose miestuose, todėl skiriasi ir darbuotojų atlyginimai, kuriems pakilti iki 1 500 litų MMA – dar toli gražu.

"Didelės įmonės investuoja į automatizaciją, jose jau ne žmonės, bet mašinos sprendžia. O provincijų baldininkai smulkesni, nėra lėšų įrangai, todėl reikia daugiau darbo jėgos, nėra darbo pasidalijimo ir savikaina labai išauga, – komentavo jis. – Jei MMA reikėtų pakelti iki pusantro tūkstančio litų, būtų blogai."

Pasak J.Kniukštos, MMA kelti įmanoma nebent nuosaikiai ir po truputį.

Pasak "Swedbank", paskelbusio lyginamąją savivaldybių analizę, Asmeninių finansų instituto vadovės Lietuvoje Odetos Bložienės, teigiami atlyginimų pokyčiai savivaldybėse labiau susiję ne tiek su bendru ekonomikos atsigavimu, kiek su minimalios algos padidinimu. Santykinai žemo vidutinio darbo užmokesčio savivaldybėse, kuriose daugiau gyventojų gauna minimalią algą, atlyginimai augo sparčiau nei ekonomiškai pažangesnėse.

"Remiantis ankstesnių metų rezultatais, skirtumų tarp savivaldybių augimas šiemet šiek tiek sulėtėjo. Tam įtakos galėjo turėti minimalios algos padidinimas. Tiesa, pokytį labiausiai pajuto mažiausią vidutinį darbo užmokestį gaunančių savivaldybių gyventojai. Nepaisant to, atotrūkis tarp problemiškų ir labiau pažengusių savivaldybių vis dar išlieka ryškus", − O.Bložienė.