- Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiuo metu egzistuoja apie 2 tūkst. kriptovaliutų ir 99 proc. jų lemta žlugti, nes už didžioji dalis jų yra spekuliacija, neturint jokios idėjos, kaip tai paversti visuomenei naudinga paslauga. Taip LRT.lt sako „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis. Tuo metu „Revolut“ verslo plėtros vadovas Andrius Bičeika tikina, kad net jei kriptovaliutos nebus naudojamos atsiskaitymams, joms išnaudoti gali būti begalė kitų būdų. Tačiau abu sutinka – prekiaujantys kriptovaliutomis ir investuojantys į jas gali skaudžiai nudegti.
Pasak N. Mačiulio, daugybė kriptovaliutų pavyzdžių rodo, kad tai – labiau spekuliacinis įrankis nei bandymas sukurti naudingą produktą.
„Tai yra visiškai nereguliuojama rinka, kur bet kas, turėdamas bent šiek tiek programavimo įgūdžių, per vieną ar dvi dienas gali sukurti savo kriptovaliutą. Tokių oportunistiškai nusiteikusių kvaziverslininkų yra tikrai daug, nes šiuo metu yra beveik 2 tūkst. kriptovaliutų. Kai kurios akivaizdžiai yra šios naujos technologijos pašiepimas, jomis neplanuojama sukurti nei naujos mokėjimų sistemos, nei kažkokios kitokios naudos visuomenei. Tai parodo vien jų pavadinimas, pavyzdžiui, „Putincoin“, „Shitcoin“.
Žinoma, yra ir žmonių, kurie nebando sukčiauti ir iš tiesų turi gerų idėjų, tokiu būdu bando pritraukti finansavimą, sukurti kažkokią paslaugą, kuri suteiks naudos visuomenei. Tačiau iki šiol matome, kad didžioji dalis kriptovaliutų nepavirto į nieką, kas būtų naudinga visuomenei, tai yra daugiau eksperimentinė spekuliacinė dirva“, – teigia pašnekovas.
Savo ruožtu A. Bičeika kriptovaliutas vadina pažangiu būdu sukurti alternatyvą egzistuojančiai tradicinei pinigų sistemai.
„Daug ekonomistų, net ir Nobelio premijos laureatų visame pasaulyje pasisako prieš kriptovaliutas. Be abejo, tokia pozicija yra tikrai saugesnė, o žinomiems ekonomistams svarbu išsaugoti ir savo reputaciją, todėl manęs toks jų aiškinimas nestebina. Tačiau nemanau, kad yra tikslu kriptovaliutas aiškinti lyginant jas su tradicinėmis (fiat) valiutomis, kadangi tai yra iš esmės skirtingos sistemos.
Kriptovaliutos būtent ir buvo kurtos kaip priešprieša egzistuojančiai pinigų sistemai. Pasaulyje jau buvo ne vienas bandymas pakeisti tūkstančius metų egzistuojančią pinigų sistemą, tačiau tie bandymai žlugdavo, ir šiandien daugeliui ekonomistų tokie atvejai tampa dar vienu argumentu prieš kriptovaliutas. Vis dėlto kriptovaliutos yra neabejotinai masiškiausiai, plačiausiai paplitęs tokio tipo eksperimentas“, – kalba A. Bičeika.
Pasak jo, blockchain technologija, kuria grįstos kriptovaliutos, yra daug pažangesnis būdas, nei bandymai tiesiog spausdinti naujus pinigus ar sieti dolerį su elektra.
Išliks vienetai
A. Bičeika lygina kriptovaliutas su auksu, ir sako, kad net jei kriptovaliutos nebus naudojamos atsiskaitymams, joms išnaudoti gali būti begalė kitų būdų.
„Daugelis sunkiai galėtų paaiškinti, kodėl aukso vertė yra būtent tokia, kokia yra. Be to, kalbėdami apie auksą, kalbame tiesiog apie jo plytas, kurių nenusineši į parduotuvę susimokėti už prekes. Tačiau tai yra fiziškai baigtinis turtas, dėl kurio vertės sutaria rinka.
Kriptovaliutos man tuo yra panašios į auksą – jos yra matematiškai baigtinis turtas, kuris galbūt nėra pats patogiausias atsiskaitymo būdas, tačiau kurį galima gana gerai suprasti, vertinant jį kaip naują turto formą. Be to, skirtingos kriptovaliutos yra naudojamos skirtingų paslaugų kūrimui, todėl galima pagrįstai spėti, kad ateityje kriptovaliutų ir blockchain technologijų populiarumas priklausys nuo to, kiek populiarios ir naudingos bus jais pagrįstos decentralizuotos paslaugos. Net jei kriptovaliutos nebus naudojamos atsiskaitymams, joms išnaudoti gali būti begalė kitų būdų“, – tikina A. Bičeika.
Tačiau N. Mačiulis lygina kriptovaliutų burbulą su internetinių parduotuvių burbulu (dot-com), stebėtu 1995–2001 metais, ir sako, kad iš esamų kriptovaliutų kažkuo prasmingu pavirs vos keletas.
„Tokių istorijų jau matėme dot-com burbulo eros metu, kuomet, išplitus internetui ir galimybei įmonėms kurti savo internetinės prekybos platformas, atsirado dešimtys tūkstančių internetinių puslapių, ilgą laiką nieko nekūrusių, tik pardavinėjusių viziją, kad bus pelningos ateityje. Tos eros rezultatas buvo toks, kad 9 iš 10 bankrutavo, nors gimė ir kelios labai stiprios internetinės bendrovės, kurių paslaugomis daugelis pasaulio gyventojų naudojasi ir dabar.
Iš to pelnosi asmenys, kurie sukuria kriptovaliutas ir įtikina pirkėjus jas pirkti bei kriptovaliutų „kasimo“ įrangą parduodantys asmenys.
Manau, kad kriptovaliutų burbulas yra dar labiau spekuliacinis ir dar didesnė dalis kriptovaliutų yra nieko nesukursiančios. Tačiau iš tų poros tūkstančių turbūt atsiras kelios, kurios, naudojant blockchain technologiją, ką nors sukurs, pritaikys ją srityse, kur yra neišspręstų verslo ar visuomenės problemų. Tų sričių, kuriose bus panaudota blockchain technologija mes turbūt matysime nemažai, bet kol kas, stebėdami didžiulį kriptovaliutų katilą, matome daug neracionalumo ir mažai sukuriamos vertės visuomenei“, – teigia N. Mačiulis.
Rizikuoja netekti visų pinigų
Pasak N. Mačiulio, neverta spėlioti, kada bus pasiektas kriptovaliutų pikas ar dugnas, tačiau, jo manymu, savo piką jos jau pasiekė, jis yra praeityje, o dabar – nuosmukio stadija. Kriptovaliutų žlugimo pasekmes pajus tik užsiimantys jų prekyba, investavimu į jas bei joms reikalingų technologijų tiekimu, tačiau, kaip pastebi ekonomistas, dalis visuomenės žalą jaučia netiesiogiai.
„Pasekmės – labai lokalizuotos. Iš to pelnosi asmenys, kurie sukuria kriptovaliutas ir įtikina pirkėjus jas pirkti bei kriptovaliutų „kasimo“ įrangą parduodantys asmenys. Tai yra labai aiški sritis, kur gaunamos pajamos, visi kiti tik spekuliuoja, turėdami neracionalių lūkesčių. Tai yra žmonės, kurie gali patirti ir jau patyrė nuostolių, kai kriptovaliutų kainos smuko.
Likusi visuomenės dalis neigiamas pasekmes jaučia netiesiogiai – vien dviejų populiariausių kriptovaliutų sandorių tvirtinimui per metus sunaudojama 10 kartų daugiau elektros energijos, nei sunaudoja Lietuva. Elektros energija naudojama tose valstybėse, kur elektra pigiausia, išgaunama iš anglies. Tai yra aplinkos teršimas, nekuriant jokios vertės visuomenei“, – kalba N. Mačiulis.
Pasak A. Bičeikos, kol kas pagrindiniai nuostoliai, žlungant kuriai nors kriptovaliutai, yra į ją investavusių žmonių pinigai, tačiau galima tik džiaugtis tuo, kiek naujų idėjų, diskusijų ir teorijų sukūrė kriptovaliutų išpopuliarėjimas.
„Net kurios nors kriptovaliutos žlugimas nebūtinai reikštų, kad žlunga visa sistema. Tačiau kadangi kriptovaliutos nėra leidžiamos vyriausybių, jų žlugimas (priešingai, nei kurios nors fiat valiutos) neturėtų sukelti didelių politinių ar sisteminių implikacijų.
Kriptovaliutų ateitį gali paveikti ne vienas veiksnys – gali būti kokios nors technologinės klaidos, kurias taisyti yra turbūt lengviausia, gali keistis žmonių rodomas pasitikėjimas, kuris dabar ir yra pagrindinis decentralizacijos variklis, įtakos gali turėti ir kokios nors besiformuojančios visuomenės nuostatos. Bet kuriuo atveju verta pažymėti, jog žmonės, prekiaudami ar investuodami į kriptovaliutas, gali netekti visų savo pinigų, ir tai jie turi labai aiškiai ir sąmoningai suprasti“, – sako A. Bičeika.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“6
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įs...
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį7
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse11
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...
-
Pasirašytas susitarimas dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbant nuotoliu užsienyje
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasirašė bendrąjį Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio. ...
-
S. Skvernelis: gynybos mokestis gali apimti akcizų didinimą, bet ne kuro
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad dalį gynybos poreikiam reikalingų lėšų būtų galima surinkti padidinus kai kuriuos akcizus, tačiau ne kuro. ...
-
Apklausa: tik 3 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neatsiskaitinėja grynaisiais pinigais3
Grynaisiais pinigais visiškai neatsiskaitinėja ir elektroninius atsiskaitymo sprendimus renkasi tik 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa, kurią inicijavo Urbo bankas (buvęs Medicinos ba...
-
VMI: 2023 metų pajamų dar nedeklaravo apie 15 proc. privalančių tai padaryti
Iki 2023 metų pajamų deklaravimo pabaigos – gegužės 2-osios – deklaracijas pateikė 1,51 mln. gyventojų – apie 70 tūkst. daugiau nei pernai. ...
-
Keisti profesiją – ne vėlu: siūlo persikvalifikuoti nemokamai2
Lietuviai mielai keistų profesiją ar tobulintų žinias, tačiau tą daro vos vienas kitas. Moterims esą trūksta laiko, vyrai turi kitų priežasčių. Nors Užimtumo tarnyba siūlo daugybę mokymosi programų, labiausiai žmonės nori tapti programuotojai...
-
Vasarą moksleivius įdarbinsiantys sostinės verslai kviečiami pasinaudoti finansine parama
Pernai startavusią užimtumo programą vasarą dirbsiantiems 14–20 metų jaunuoliams sostinė tęsia ir šiemet. Iki birželio 1 d. Vilniaus savivaldybė laukia moksleivius įdarbinsiančių darbdavių paraiškų. Kompensacija už visu krūv...
-
55 tūkst. eurų investavę gyventojai liko ant ledo: bėdos dėl saulės elektrinės paaiškėjo tik vėliau21
Savo reikmėms didesnę saulės elektrinę įsirengę joniškiečiai liko it musę kandę. Daugiau nei 50 tūkst. eurų žmonės investavo be reikalo. Tvarkant dokumentus paaiškėjo, kad pagamintos energijos nepriima elektros skirstymo operatorius...