Sezoninio darbo paieškos šiuo metu itin suaktyvėjusios. Jo ieško ir studentai, ir moksleiviai. Vis daugiau nepilnamečių norėtų padirbėti vasarą, tačiau darbdaviai, įdarbinimo agentūros mieliau renkasi 18 metų sulaukusius moksleivius – juos įdarbinti paprasčiau. Taip LRT.lt sako Noriudirbti.lt direktorė Ramunė Klimenko bei UAB „Įdarbinimo tarpininkavimo centras“ direktorius Žilvinas Padegimas.

„Matome labai didelį sujudimą dėl sezoninio darbo. Dažniausiai ieškoma padavėjo, virėjo darbo aptarnavimo sferoje, taip pat darbo sandėliuose, aplinkos tvarkymo, statybų, lauko prekybos srityse.

Žmonės įprato prie sezoninio darbo. Jei anksčiau darbuotojai būdavo itin aktyvūs ieškodami darbo, tai dabar ir pačios įmonės aktyviau ieško darbuotojų sezoniniam darbui“, – kalba Ž. Padegimas.

Anot R. Klimenko, darbas viešbučiuose, kavinėse, restoranuose labiausiai domina jaunimą iki 25–26 metų amžiaus, o vyresni rečiau ieško sezoninių darbų – jie visus metus vyksta dirbti slaugos darbų namuose ar darbuotis sandėliuose ir fabrikuose.

Mokantys užsienio kalbą gali rasti lengvesnių darbų

R. Klimenko teigimu, daugiausia sezoninio darbo pasiūlymų užsienyje galima rasti fabrikuose, sandėliuose, nes ten rečiau būtina mokėti užsienio kalbą.

„Kai kuriuose sandėliuose reikia užsienio kalbos žinių. Paprastai tai lengvesni darbai – juose tenka rūšiuoti, dėlioti vardinius drabužius, kitas prekes, tad tokius darbus renkasi jaunesni asmenys“, – pažymi R. Klimenko.

Pagrindinės sezoninio darbo kryptys, pasak pašnekovų, – Jungtinė Karalystė, Vokietija, Olandija, Skandinavijos šalys.

Į pastarąsias, anot R. Klimenko, tampa sunkiau patekti, mat ten didinami reikalavimai atvykstantiems.

Ž. Padegimas pastebi, kad norėdami užsidirbti ir šiek tiek susitaupyti, žmonės užsienyje turėtų padirbti bent 3–4 mėnesius. „Jei darbuotis išvyksta porai mėnesių, dažniausiai tai, ką uždirba, išleidžia pragyvenimui, kelionei“, – kalba jis.

Vis daugiau vaikų nori dirbti

LRT.lt kalbintos įdarbinimo agentūros įdarbina moksleivius nuo 18 metų, nors, pasak R. Klimenko, daugėja besikreipiančių nepilnamečių ir jų tėvų.

„Moksleiviai vasarą taip pat gana aktyviai ieško darbo, tačiau, norėdami išvengti visų apribojimų, darbdaviai mieliau renkasi pilnamečius“, – antrina Ž. Padegimas.

Valstybinės darbo inspekcijos Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Birutė Matulevičiūtė pažymi, kad Lietuvoje įsidarbinti galima nuo 14 metų. Tačiau net ir tokio vaiko darbas turi būti įformintas darbo sutartimi.

„Vaiko nuo 14 iki 16 metų darbo sutarčiai sudaryti reikia vieno iš tėvų raštiško sutikimo, vaiko sveikatą prižiūrinčio gydytojo leidimo su išvada apie vaiko sveikatą ir tinkamumą dirbti konkrečius numatytus darbus, o mokslo metų laikotarpiu – ir mokyklos, kurioje vaikas mokosi, raštiško sutikimo.

Vaikams nuo 14 metų leidžiama dirbti lengvus darbus kultūros, meno, sporto, reklamos, prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo, paslaugų, informacijos ir ryšių, finansinėje ir draudimo, administracinėje ir aptarnavimo, namų ūkio, žemės ūkio srityse“, – aiškina specialistė.

Pagal numatytą tvarką vaikas gali dirbti iki 2 val. per dieną ir 12 val. per savaitę mokslo metų laikotarpiu, tačiau ne tada, kai mokykloje vyksta pamokos, arba iki 7 val. per dieną ir 35 val. per savaitę, kai dirbama ne mažiau kaip savaitę ne mokslo metų laikotarpiu. Šis darbo laikas gali būti pailgintas iki 8 val. per dieną ir 40 val. per savaitę vaikams, kuriems sukako 15 metų.

Tačiau, pasak B. Matulevičiūtės, dėl visų apribojimų darbdaviai nėra linkę įdarbinti nepilnamečių.