„Net pagalvoti negalima apie sustabdymą ar pardavimą, grįžtume į tą pačią situaciją. Energetinio saugumo ekspertai neturi receptų, kaip jį išlaikyti, bet kalbant apie jį, kaip apie energetinio saugumo garantą, galima sakyti, kad ir saugumo sistema, ir turto apsauga egzistuoja. Prarastume SGD terminalą - atsistotume į tą pačią padėtį, kurią turėjome”, - pirmadienį Seime surengtoje diskusijoje sakė J. Augutis.

Anot jo, kalbėdami apie energetinį saugumą, turime atsižvelgti ne tik į sistemos atsparumą trikdžiams, bet ir geopolitiniams veiksniams.

„Energetikos sistemos turi atsakyti ir į kitą klausimą, koks yra tos sistemos atsparumas visų tipų trikdžiams. Techniniai (trikdžiai, - ELTA) ne naujiena, bet ir sociopolitiniai ar geopolitiniai veiksniai ne mažiau yra svarbūs”, - kalbėjo J. Augutis.

Jis taip pat priminė, kad Lietuvos ankstesnė priklausomybė nuo vieno dujų tiekėjo rodė, kad sistema visiškai neapginta nuo geopolitinių rizikų.

Išlaikymo kaštai galėtų mažėti perpus

Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) operatorė „Klaipėdos nafta“ yra susirūpinusi dėl išlaikymo kaštų, kurie šiuo metu didžiausiai dujų vartotojai „Achemos grupei“ siekia 44 mln. eurų per metus, sumažinimo, sako „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Mindaugas Jusius.

„Matome galimybių mažinti šiuos kaštus, bet tai susiję su ilgalaikiais sprendimais - jei Lietuvai terminas naudingas po 2024 metų, tai matome galimybių išlaikymo kaštus mažinti maždaug perpus”, - diskusijoje Seime pirmadienį sakė M. Jusius.

Jis taip pat pažymėjo, kad, „remiantis daugybe priemonių, terminalas kurtų vertę ir ateityje”, o dujų kainos mažėjimas, anot M. Jusiaus, yra viena pagrindinių verčių.

Jo teigimu, vertinant iš naudos perspektyvos, išpirkimas ir nuomos pratęsimas rodo teigiamą ekonominį efektyvumą. M. Jusiaus pateikiamais duomenimis, sukūrus vieną kainų zoną su bendra įleidimo ir išleidimo sistema, kuri apimtų visas tris Baltijos šalis, gauta nauda Lietuvai siektų 407 mln. eurų vertės.

Tuo atveju, jei terminalas būtų išpirktas, o viena kainų zona sukurta nebūtų, Lietuva gautų 94 mln. eurų vertės.

Sukūrus bendrą kainų zoną su Baltijos šalimis ir Suomija, gauta nauda siektų 91 mln. eurų.

ELTA primena, kad ir anksčiau M. Jusius yra sakęs, kad, nepriklausomų ekspertų vertinimu, SGD terminalo įsigijimas būtų naudingesnis nei nuoma.

„Įsigijimas yra geriau, nes nuoma yra brangesnė, todėl išpirkimas atrodo patraukliau, antras dalykas, turint jungtį su Lenkija šis laivas galėtų veikti ir kaip krovininis tokiais laikotarpiais, kai dujų kainos yra aukštos. Jis taip pat galėtų būti išnuomotas”, - anuomet teigė M. Jusius.

Įvertino ekspertai

ELTA primena, kad anksčiau ekspertai, įvertinę, ar Lietuvai ekonomiškai labiau apsimoka nupirkti, ar toliau nuomotis Klaipėdos uoste esantį SGD laivą-saugyklą, pateikė išvadą, kad Lietuvai po 2024 metų labiausiai verta jį nusipirkti.

Laivą Klaipėdos „Independence“ terminalui Lietuva nuomoja iš savininkės Norvegijos kompanijos „Hoegh LNG“.

Kaštų ir naudos analizę dėl ilgalaikio SGD tiekimo Lietuvai užtikrinimo atliko tarptautinė konsultacijų bendrovė „Poyry Management Consulting Ltd.“

Atliekant analizę, buvo vertinami trys scenarijai: SGD terminalo įsigijimas po 2024 metų nuomos sutarties pratęsimas 10 metų ir 20 metų. Turima omenyje ir tai, kad po sutarties pabaigos 2024 metais galima grąžinti laivą-saugyklą Norvegijos kompanijai, nutraukiant SGD importo galimybes į Lietuvą.

Ekspertų studijoje teigiama, kad Lietuvai ekonomiškai naudinga išlaikyti suskystintas gamtines dujas energetikos rinkoje po 2024 metų. Studija rodo, kad SGD terminalas po 2024 metų kurs ekonominę naudą Lietuvai ir regiono dujų vartotojams - SGD laivo-saugyklos išlaikymo nauda gaunama dėl žemesnių didmeninių dujų kainų. Studijoje nurodoma, kad dėl mažesnių kainų SGD tiekimas teikia Lietuvai 20-60 mln. eurų naudą per metus.

Grynoji nauda būtų didžiausia, pasak ekspertų, ne toliau nuomojant laivą-saugyklą, bet jį nuperkant.

Nors ekspertai įžvelgia ir rizikų, vis dėlto, jų teigimu, nusipirkus laivą Lietuva įgautų didžiausią lankstumą reaguoti į nenumatytas aplinkybes, pavyzdžiui, dujų paklausos kritimą.

Anot ekspertų, įsigytas laivas prireikus gali būti ir parduotas, dėl to ilgalaikė nuoma būtų nelankstus sprendimas, nebent būtų susitarta dėl specialių lanksčių sąlygų.

Skaičiuojama, kad SGD laivo-saugyklos įsigijimo sąnaudos gali siekti 121-160 mln. eurų. Nuomos sąnaudos siekia 25-35 mln. eurų per metus atsižvelgiant į tai, kuriam laikotarpiui būtų pratęsta nuoma.

Jeigu Lietuva nepirktų laivo, kitas ekonomiškai naudingas variantas jį toliau būtų nuomoti 20-čiai metų, o nuomoti trumpesnį laikotarpį po 2024 m., 10 metų, būtų ženkliai menkiau ekonomiškai naudinga.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas yra sakęs, kad analizė palengvins diskusijas priimant tolesnius sprendimus.

Galutinius sprendimus dėl ilgalaikio SGD tiekimo užtikrinimo priims Vyriausybė. Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo plane numatyta, kad tai turi būti padaryta iki šių metų pabaigos.