Ekonomikos sunkmetis tapo draudikų ir jų klientų santykių išbandymu. Įtampa tarp jų per praėjusius metus augo. Daugiausia nesutarimų kyla dėl išmokų, susijusių su automobilių draudimu.

Atkaklesni ir vieni, ir kiti

Vis daugiau šalies gyventojų pastaraisiais metais neranda bendros kalbos su draudikais, o iškilusius nesutarimus bando spręsti Draudimo priežiūros komisijoje (DPK). Beveik šešiais iš dešimties atvejų gyventojai įrodo savo tiesą arba pasiekia juos tenkinantį kompromisą.

DPK narys Darius Andriukaitis teigė, kad tam tikrais draudikų veiksmais nepatenkintų žmonių skundų per pastaruosius ketverius metus padaugėjo kone dvigubai – nuo poros šimtų su trupučiu 2006-aisiais iki daugiau kaip keturių šimtų per praėjusius metus.

Šias tendencijas D.Andriukaitis aiškino aktyvėjančiais vartotojais, siekiančiais apginti savo teises, jis taip pat nenuvertino ir sunkmečio įtakos. Nesnaudžia ir draudikai, kurie griežčiau vertina sutartis ir draudimo išmokas žarsto nebe taip lengvai kaip anksčiau.

"Tiek draudėjai, tiek draudikai ėmė dar atidžiau kontroliuoti savo lėšas – vartotojai vis drąsiau gina savo teises ir naudojasi finansine draudimo apsauga, o draudimo įmonės didesnį dėmesį skiria savo sprendimų ir administravimo veiksmų kontrolei", – padėtį rinkoje apibendrino D.Andriukaitis.

Daugėjo sukčiautojų

Daugiausia nesutarimų tarp draudimo bendrovių ir jų klientų kyla dėl privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės ir kasko draudimo. Vartotojų skundai dėl šių rūšių draudimo sudaro du trečdalius visų DPK nagrinėjamų skundų. Tiesa, su transporto priemonėmis susiję draudžiamieji įvykiai ne tik sukelia daugybę ginčų, tačiau ir dažnai tampa pagrindu sukčiauti.

"Metų specifiką pajutome ir mes – praėjusių metų pavasarį buvo ypač daug sudegusių automobilių. Kur nors Kauno nuošalioje gatvelėje degė nauji "Mercedesai", nauji "BMW", vilkikai užsiliepsnodavo iš karto po du ar po tris. Tenka sutikti su draudikais, kad sunkmetis priverčia kai kurią visuomenės dalį elgtis nesąžiningai", – sakė DPK pirmininkas Mindaugas Šalčius.

"Lietuvos draudimo" duomenimis, per praėjusius metus, palyginti su ankstesniais metais, bandymų neteisėtai gauti draudimo išmokas skaičius išaugo 75 proc., o keturiais atvejais iš penkių neteisėtai išmoką buvo bandoma gauti prisidengus civilinės atsakomybės ar kasko draudimu.

"Dažniausiai automobilių savininkai bandė inscenizuoti automobilių vagystes ir klastoti avarijų aplinkybes. Mažesnę dalį apgavysčių sudarė bandymai apdrausti automobilį ar vairuotojo atsakomybę jau padarius avariją", – tendencijomis dalijosi "Lietuvos draudimo" kompleksinių žalų direktorius Gytis Matiukas.

Iš viso aferų sumanytojai pernai iš "Lietuvos draudimo" siekė neteisėtai gauti 6,1 mln. litų išmokų. 2008 m. išaiškintų sukčiavimo atvejų suma siekė 3,5 mln. litų.

Draudikai ieško priekabių

Nors praėjusiais, kaip ir ankstesniais, metais draudėjai ir draudimo įmonės dažniausiai ginčijosi dėl atsisakytos mokėti draudimo išmokos, jos dydžio ar įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju, pasak DPK, išryškėjo ir dar viena sunkmečio tendencija. Tai – atgręžtinio reikalavimo pateikimas.

"Ypač privalomojo civilinės atsakomybės draudimo srityje padaugėjo atvejų, kai apsidraudęs žmogus sukelia eismo įvykį, draudimo bendrovė sumoka išmoką nukentėjusiam asmeniui, tačiau dėl tam tikrų sutartinių reikalavimų pažeidimų, pavyzdžiui, pavėlavus informuoti apie įvykį, draudikas iš kliento siekia susigrąžinti dalį išmokos, – pavyzdį pateikė D.Andriukaitis. – Ankstesniais metais draudikai į tai žiūrėdavo pro pirštus, o per praėjusius metus jie siekė visais teisėtais būdais sumažinti išmokėtas sumas."

Kaip jau minėta, daugiau nei pusę visų ginčų (56 proc.) DPK per praėjusius metus išsprendė vartotojo naudai arba buvo pasiektas kompromisas. 44 proc. atvejų vartotojui savo tiesos įrodyti nepavyko.

Beje, daugiausia kreipimųsi DPK yra sulaukusi dėl jau minėto "Lietuvos draudimo". Vis dėlto santykinis skundų skaičius, įvertinus šios bendrovės užimamą rinkos dalį, nėra didelis. Panašiu rodikliu gali pasigirti ir "If P&C Insurance" bei "Coface Austria". Įdomu tai, kad skundų statistikoje išsiskyrė bendrovė "Gjensidige Baltic", kuri pagal jų skaičių užėmė antrą vietą, nors pagal rinkos dalį tėra šešta.

Pataria fiksuoti eismo įvykius

Žmonėms, norintiems išvengti nesusipratimų su draudikais, patariama įsigilinti į sutarties sąlygas prieš ją pasirašant ir išsiaiškinti, kokio dydžio ir kokiais atvejais jie gaus draudimo išmokas. DPK pateikia kelias rekomendacijas vairuotojams.

Įvykus eismo įvykiui, patariama nepasikliauti jo deklaracija tik popieriuje, o bandyti viską užfiksuoti ir kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, telefono fotoaparatu. "Įvykio deklaracija nėra vienintelis, galutinis ir neginčijamas dokumentas. Nesąžiningiems asmenims imituoti įvykį, kokybiškai užpildyti deklaraciją ir pateikti reikiamus dokumentus draudimo įmonei nesunku. Todėl pasikliauti vien deklaracija nereikėtų, visada reikia siekti kiek įmanoma tiksliau tą įvykį užfiksuoti, o jei kyla abejonių, nebijoti kviesti policijos", – patarė DPK narys D.Andriukaitis.

Vairuotojai turėtų būti atidesni tais atvejais, kai per eismo įvykį žala padaroma dėl keleivio kaltės. "Tipinis atvejis būtų toks: sustojo taksi automobilis, jo keleivis nepastebėjo atvažiuojančio automobilio, atidarė dureles ir jį apgadino. Taksi vairuotojas prisiima kaltę, kito automobilio vairuotojas su tuo sutinka, o keleivis pasišalina", – pavyzdį pateikė D.Andriukaitis.

Anot jo, užpildžius įvykio deklaraciją ir nuvykus į draudimo bendrovę, ji gali atsisakyti atlyginti žalą, nes buvo apdraudusi transporto priemonės vairuotojo, o ne jos keleivių atsakomybę. "Draudikas bus teisus, nes šis draudimas draudžia tik transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę. Keleivis pagal Kelių eismo taisykles taip pat turi tam tikras teises ir pareigas", – aiškino DPK atstovas.

Atsitikus tokiam įvykiui patariama nepasikliauti vairuotojo prisiimama kalte ir užsirašyti keleivio duomenis, kuo tiksliau užfiksuoti įvykio aplinkybes.