Specialistai į tokius duomenis žiūri su nerimu. „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė visų pirma linkusi priminti Estijos pavyzdį. Šioje šalyje taip pat buvo leista išsiimti antrosios pakopos pensijų fonduose sukauptas lėšas. 2021 m. sukauptas lėšas atsiėmė penktadalis kaupiančiųjų. Ekonomistė atkreipia dėmesį, kad iš pradžių Estijoje buvo stebimas ekonominis pakilimas, kadangi į vartojimą įsiliejo daugiau lėšų, tačiau vėliau prasidėjo recesija, kuri tęsiasi ir dabar.

Ji sako nesistebinti, kad tiek daug žmonių Lietuvoje planuoja išsiimti sukauptas lėšas. Dėl nuolatinių pensijų sistemos reformų žmonių pasitikėjimas ja susvyravo, todėl, svarsto ekonomistė, žmonės jaustųsi saugiau, galėdami pasiimti sukauptas lėšas.

Tačiau ketinantiems atsiimti sukauptus pinigus ji primena: remtis vien „Sodros“ pensija ilguoju laikotarpiu nėra tvaru.

Rizikų mato ir Vilniaus universiteto afilijuotasis profesorius Teodoras Medaiskis. Jis aiškina, kad „Sodros“ pensijų didėjimas tiesiogiai susijęs su atlyginimo didėjimu. T. Medaiskis prognozuoja, kad iki šiol augusio darbo užmokesčio augimo tempai turėtų sulėtėti, vadinasi, ir pensijų indeksavimas nebebus toks greitas.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Linas Kukuraitis pažymi, kad nors sukauptų pinigų išsiėmimas kelia riziką ir žmonių gerovei, vertinant ilguoju periodu, ir bendrai šalies ekonomikai, visgi Konstitucinis Teismas yra nusprendęs, kad sukauptos lėšos – asmeninė nuosavybė, o asmenine nuosavybe turime teisę naudotis kaip panorėję.

L. Kukuraitis viliasi, kad žmonės, išsiėmę sukauptus pinigus, imsis patys juos investuoti, tačiau primena, kad prieš nusprendžiant, ar pasitraukti iš kaupimo, ar kaupti toliau, būtina labai gerai apsvarstyti, ar išsiėmę pinigus turėsime kompetencijų juos investuoti geriau, negu tą daro profesionalūs fondų valdytojai.

„Tai, kad pasitraukti iš kaupimo planuoja 59 proc. apklaustųjų, atrodo labai grėsmingai, nes pensijų sistema laikosi ant masiškumo – kuo daugiau žmonių dalyvauja, tuo lengviau valstybei spręsti socialinius klausimus“, – teigia L. Kukuraitis.

Kiekvienas toks pūstelėjimas gali mus išmušti iš vėžių.

I. Genytė-Pikčienė taip pat stengiasi į situaciją žiūrėti pozityviai – jos manymu, žmonės domisi, kas nutiko Estijoje, todėl, pasimokę iš kaimynų klaidų, neskubės išsiimtų pinigų tuoj pat išleisti. Jos spėjimu, vieni pinigus taupys, kiti įsigys nekilnojamojo turto arba panaudos tas lėšas kaip priedą prie įnašo imant paskolą būstui.

„Ekonomistai tikisi, kad kitąmet ekonomika nepatirs reikšmingo įkaitimo. Lietuvos ekonomika maža ir labai atvira, todėl kiekvienas toks pūstelėjimas gali mus išmušti iš vėžių. Iki šiol vystėmės tvariai, gyvename pagal išgales, nėra ryškaus disbalanso. Žinoma, yra grėsmė, kad kitais metais disbalansas padidės, nes žmonės, išsiėmę sukauptas lėšas, visgi gali pradėti daugiau vartoti. Tuomet pajusime gerovės pliūpsnį, bet ateityje lauktų padarinių“, – sako ekonomistė.

Tačiau T. Medaiskis mano, kad pinigų pliūpsnis gali atnešti daugiau žalos. „Pinigų pliūpsnis skatins kelti kainas. Pabrangs tos prekės, kurios reikalingos pensininkams. Pensijų didinimas nebūtinai kompensuos kylančias kainas. Greičiau pamatysite pirmas didesnes kainas, nei gausite pirmą didesnę pensiją“, – sako T. Medaiskis ir priduria, kad jei labai daug žmonių išsiims sukauptas lėšas, didžiausią neigiamą poveikį pajus tie, kas jau dabar gyvena iš pensijos.

Jis rekomenduoja į fonduose pensijai kaupiamas lėšas žiūrėti kaip į galimybę turėti orią senatvę, nes vien „Sodra“, sako jis, to negalės užtikrinti. Išsiimti lėšas rekomenduotų tik tiems, kurie dar jauni ir turi įgūdžių patys investuoti.

Panašiai kalba ir I. Genytė-Pikčienė. Ji akcentuoja, kad ir Vyriausybė turėtų daugiau galvoti apie tai, kaip užtikrinti orią senatvę.

„Iššūkių bus. Baigiasi ikipensinio amžiaus ilginimo procesas, tai sukurs įtampų „Sodrai“, be to, mažėja gimstamumas, visa tai atsilieps ateities pensininkams“, – teigia ekonomistė.

„Sunku įvertinti, kiek kitąmet didės infliacija, sunku įvertinti ir kitus padarinius, bet augs šildymo kainos, tai našta senjorams tikrai išaugs. Manyčiau, politikai turėtų ieškoti sprendimų, kaip padėti šiai, labiausiai skurstančiai, grupei“, – sako L. Kukuraitis ir priduria, kad išėjus iš antros pensijų pakopos, „Sodros“ pensija bus mažesnė, nei būtų tuo atveju, jei žmogus apskritai būtų nedalyvavęs kaupime.

Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše: