Pastarąjį kartą taip drastiškai – net 150 litų išsyk – minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) buvo keliamas prieš daugiau kaip 16 metų. Politikai ir verslo visuomenė nesutaria, ar MMA pakėlimas nuo 2013 m. pradžios iki 1000 litų turės daugiau teigiamos ar neigiamos įtakos valstybės ir atskirų verslo grupių finansams, ekonominei padėčiai šalyje.
Ėmėsi tuoj po rinkimų
Apie tai, kad prieš kelerius metus pastarąjį kartą keltą MMA reikėtų vėl bent truputį padidinti, Lietuvoje intensyviau kalbėta nuo pernykščio rudens.
Buvusi Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė leido sau tik šių metų liepą priimti sprendimą MMA padidinti nuo 800 iki 850 litų. Dešinieji leido suprasti, kad pakėlimas gali būti ir solidesnis, pavyzdžiui, iki 900 litų, jeigu bus susitarta dėl kai kurių priemonių, liberalizuojančių darbo rinką. Tačiau sutarimo šiuo klausimu pasiekti nepavyko.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė jau šių metų pradžioje užsiminė, kad atėjo laikas kelti MMA, tačiau Vyriausybei paliko spręsti, kiek tai konkrečiai gali būti padaryta.
Prieš rudenį įvykusius Seimo rinkimus ne viena partija kėlė MMA didinimo klausimą. Ypač įsiminė Darbo partija, kuri populistiškai žadėjo, kad MMA gali būti pakeltas net iki 1509 litų.
Atėjusi į valdžią centro kairės Vyriausybė, kurioje yra ir Darbo partija, tuojau pat ėmėsi MMA klausimo ir pakėlė jį iki 1000 litų. Tačiau į šį sprendimą šalies visuomenėje sreaguota prieštaringai.
Vykdo rinkimų pažadus?
Premjeras socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius gina Ministrų kabineto sprendimą. "Lietuvoje vergavimo laikotarpis turi baigtis. Žmonės nėra vergai, jie turi gauti didesnes pajamas. O kai jie gaus nors truputį didesnes pajamas, jas išleis vidaus vartojimui. Tie verslininkai, kurie orientuoti į vidaus rinką, po trijų keturių mėnesių pamatys, kad ekonominis procesas pradėjo greitėti, perkamumas auga, o didėjant jam, auga ir pajamos bei gamyba", – kalbėjo A.Butkevičius.
Paklaustas, ar mano, jog, žmogui uždirbant tik "ant pravalgymo", dirbama vergovės sąlygomis, ministras pirmininkas atsakė teigiamai: "Taip, tai yra nemalonus gyvenimas – susimoki už šilumą ir galvoji, ar dar liko pinigų būtinam pragyvenimui."
A.Butkevičiaus teigimu, su smulkiaisiais verslininkais sutarta ir dėl finansinės naštos palengvinimo. "Pavyko susitarti su smulkiaisiais verslininkais. Buvo aiškiai pasakyta, kad žiūrėsime geranoriškai į tų įmonių finansinę būklę, kurios pareikš perspėjimus, kad gali bankrutuoti. Bet jos turės pateikti visus skaičius, visą informaciją Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), kad jiems šiek tiek ta finansinė situacija būtų palengvinta, atidedant tam tikrų mokesčių mokėjimą gal vėlesniam laikui, bus galima tartis dėl visų mokesčių mokėjimo atidėjimo tam tikram laikotarpiui, sutarus su VMI", – kalbėjo ministras pirmininkas.
"Pradedame dirbti įgyvendindami rinkėjams duotus įsipareigojimus. MMA padidinimas padės naikinti socialinę atskirtį, kuri sparčiai augo pastaraisiais metais", – pabrėžė A.Butkevičius.
Pritarė su išlygomis
Trišalė taryba taip pat pritarė, kad didėtų MMA, tačiau įvertinusi galimus padarinius smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms – darbuotojai gali būti atleisti iš darbo, sutrumpinamas jų darbo laikas, priverstinės nemokamos atostogos, dalis darbo užmokesčio mokama vokelyje – nutarė sudaryti darbo grupę, kuri iki 2013 m. vasario 1 d. pateiktų pasiūlymus dėl mažesnio MMA taikymo tokioms įmonėms.
Todėl, anot Trišalės tarybos, kurią sudaro darbdavių, verslo, valdžios ir profsąjungų atstovai, MMA kitąmet didės ne visiems. Jei darbdavys įrodys, kad toks sprendimas smaugia jo verslą, pavaldiniai daugiau neuždirbs.
"Prašantys išimties turės įrodyti, kad jų padėtis blogėja būtent dėl algos didėjimo, o ne dėl kitų priežasčių", – sakė Trišalei tarybai priklausančios profesinės sąjungos "Solidarumas" pirmininkė Aldona Jašinskienė. Ji abejojo, ar atsiras daug prašytojų palikti senąją algą. Tiesa, gali būti, kad išimtimi stengsis pasinaudoti apsukruoliai, paprasčiausiai šykštėdami didesnių algų pavaldiniams.
Skaičiuojama, kad MMA padidinimas palies apie 200 tūkst. žmonių, tarp jų apie 50 tūkst. biudžetinių įstaigų darbuotojų.
Reikia pasikalbėti su visais
Prezidentė D.Grybauskaitė šiomis dienomis pareiškė, kad jau atėjo laikas Lietuvoje didinti MMA. Tačiau valstybės vadovė pridūrė, kad prieš ją didinant reikia teisingai įvertinti verslo galimybes kelti atlyginimus, nes gali padaugėti atvejų, kai jie bus mokami vokeliuose.
"Taip, Lietuvoje pribrendome, kad pamažu reikia pradėti kelti MMA. Bet kiek – ar iš karto 150 litų, ar palaipsniškiau, aš manau, kad ši Vyriausybė turi dėl to kalbėtis su visais. Tą, kuris moka mokesčius, reikia gerbti, negalima jo stumdyti ir nesiskaityti su jo nuomone, mes čia kalbame pirmiausia ne apie stambųjį, bet apie smulkųjį ir vidutinį verslą, kuriam bus sunkiausia išgyventi didesnį atlyginimo kėlimą", – sakė D.Grybauskaitė.
"Bet koks toks stūmimas sukelia, sakyčiau, atgalinę reakciją – mes galime tik padidinti vokelių skaičių, tai yra verslas gali paprasčiausiai nemokėti už visą etatą, o mokės, pavyzdžiui, už 0,75 etato ir vėl viskas bus tas pats", – kalbėjo Prezidentė.
Norėtų didinti pamažu
Prekybininkai skaičiuoja, kad, MMA pakėlus iki 1 tūkst. litų, labiausiai nukentės kaimų ir mažųjų miestelių verslininkai. Jei prekybininkai nuo Naujųjų metų nesulauks didesnio vartojimo, dalis jų žada mažinti darbuotojų užimtumą ar atsisakyti dalies žmonių.
"Numatyta 1 tūkst. litų padidinimo riba yra ženkli, nes per trumpą laikotarpį bus apie 25 proc. padidintas MMA reikalavimas. Kalbant apie prekybos sektorių apskritai, MMA jame daugiau yra išimtis nei taisyklė, nes prekyboje atlyginimai konkurencingi ir diktuojami rinkos. Tačiau, kita vertus, atsiranda smulkiųjų, t. y. kaimo ir regiono verslininkų, interesų, o šiame sektoriuje, be abejo, atlyginimai dažnai būna ir minimalūs. Todėl toks smarkus padidinimas esant tokiai pat apyvartai ir stabiliam, bet nedideliam įmonių apyvartumui, bus gana skausmingas. Masinių bankrotų ar skausmingų padarinių nenumatoma, tačiau pavieniais atvejais gali būti ir mažinamos darbo vietos, ir galbūt ne visos įmonės atlaikys tą reikalavimą padidinti MMA ir galės rinkoje išlikti, turiu omenyje kaimus ir regionus", – sakė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas.
Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė dėstė, kad MMA padidinimą ypač pajus kaimų ir rajonų verslininkai. "Didžiuosiuose miestuose tie, kurie moka tuos vidutinius atlyginimus arba didesnius, MMA didinimo net nepajus, tačiau mažuose miesteliuose, kaimuose ir rajonuose, kur ekonominė situacija gana prasta, verslui tai atsilieps: gali būti darbuotojų atleidimų, mažinamas užimtumas. Nuo Naujųjų metų nepadidės apyvarta, nepaaugs vartojimas ir verslininkui didesniems MMA reikės uždirbti, o esant tokiai ekonominei situacijai tai padaryti bus sunku", – teigė ji.
Anot Z.Sorokienės, smulkieji verslininkai pasisakė už tai, kad MMA iki 1 tūkst. litų būtų didinamas ne iš karto, o pamažu, be to, kai kuriems rajonams galėtų būti numatyti diferencijuoti MMA, taip pat turėtų didėti ir neapmokestinamasis pajamų dydis.
Reikės dešimčių milijonų
Daugiau nei 500 regionų parduotuvių vienijančios Lietuvos kooperatyvų sąjungos generalinis direktorius Raimondas Koreiva patvirtino, kad smulkieji prekybininkai svarsto apie parduotuvių uždarymą arba darbo laiko sutrumpinimą, tačiau stiprūs kooperatyvai pokyčio nepajus.
"Padėtis priklauso nuo to, kaip kooperatyvui sekėsi išgyventi iki šiol. Yra stiprių kooperatyvų, kurie nelabai pajus MMA padidinimą. Tačiau suprantama, kad MMA gauna žemiausios kvalifikacijos, be patirties darbuotojai, todėl padidinus minimalų atlyginimą teks pakelti atlyginimus ir tiems, kurie jau yra užsidirbę didesnius. Negalima sulyginti ką tik atėjusio dirbti žmogaus atlyginimo su ilgai išdirbusio", – kalbėjo jis.
"Tačiau tose parduotuvėse, kurios dar nespėjo atsigauti po krizės ar turi rimtesnių parduotuvių, teks ir atleisti žmonių, ir darbo valandas sutrumpinti. Kaimo vietovių parduotuvėse bandėme dirbti turėdami du darbuotojus pamainomis, dabar gauname žinių, kad bus palikta pusantro ar vienas etatas ir žmogus dirbs be savaitgalių", – teigė R.Koreiva.
Skaičiuojama, kad MMA pakelti iki 1 tūkst. litų nuo kitų metų pradžios valstybės ir savivaldybių biudžetams reikės 160 mln. litų.
MMA kadaise siekė vos 40 litų
MMA didinimo dinamika
Data MMA dydis (litais)
1993 10 01 40
1995 02 01 100
1995 07 01 150
1996 09 01 300
1997 02 01 330
1997 05 01 400
1998 06 01 430
2003 09 01 450
2004 05 01 500
2005 07 01 550
2007 01 01 600
2007 07 01 700
2008 01 01 800
2012 07 01 850
2013 01 01 1000
Naujausi komentarai