Pasak šio projekto vadovo dr. Edvardo Gedgaudo, jau akivaizdu, kad klimato atšilimas ne kada nors ateity paveiks, bet jau dabar daro įtaką kiekvieno žemdirbio ūkiui. Ir atvirkščiai – kiekvienas ūkis daro įtaką klimato atšilimui. Todėl aktualaus bei reikšmingo ŽŪR projekto pagrindinis tikslas – šiltnamio efekto mažinimas, ūkio našumo ir pelningumo didinimas pienininkystės ūkiuose, naudojant tinkamą genetiką ir inovatyvius šėrimo sprendimus.

Minėtas projektas vykdomas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“.

„Neretai juokais kalbama tik apie galvijų išskleidžiamą metano emisiją. Žinoma, ji įskaičiuojama, tačiau iš tikrųjų poveikis yra daug didesnis. Jungtinių Tautų (JT) žemės ūkio ir maisto agentūros (FAO) duomenimis, už 18 proc. klimato šiltėjimą sukeliančių dujų emisijų yra atsakingas būtent gyvulininkystės sektorius. Palyginkime – transporto sektoriaus įtaka yra tik 12 proc. visų emisijų. Esame Europos Sąjungos bei Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) nariai, o pastaroji labai susirūpinusi gyvulininkystės ūkių poveikiu aplinkai. Turime laikytis 2015-ųjų Paryžiaus susitarimo klimato srityje. Jame nustatytas veiksmų planas, kuriuo siekiama, kad visuotinis atšilimas būtų „gerokai mažesnis“ nei 2 laipsniai Celsijaus“, – teigia projekto vadovas.

Pasak dr. E. Gedgaudo, gyvulininkystės sektorius prisideda prie planetos dirvožemio degradacijos. Vidutinis dirvožemio sluoksnio netekimas dirbamuose laukuose yra apie 4 mm per metus (tai – apie 195 kartus daugiau nei natūrali gamtinė erozija). Pasaulinis dykumų plitimo greitis yra apie 52 000 kv. km per metus, o miškų užimamas plotas Žemėje kasmet sumažėja 130 000 kv. km. Galima skaičiuoti, kad nauja dykuma kasmet pavirsta toks plotas, kokį užima Lietuva, deja, miškų kasmet sumažėja po du kartus daugiau.

ŽŪR pranešime pabrėžiama, kad Baltijos jūros baseino regione, pagal FAO duomenis, gyvuliai sukuria 4 kartus daugiau vandens taršos fosforu ir azotu nei 85 milijonai čia gyvenančių žmonių. Taigi susirūpinimas pagrįstas.

„Poveikis yra labai platus, apimantis ne tik galvijų augintojų ūkius, bet ir visas sritis, kurios aptarnauja tuos ūkius. Pavyzdžiui, gaminant pašarą galvijams, įskaitant trąšas bei pesticidus, apdorojant mėsą ar kitus gyvūninės kilmės produktus, sunaudojamas vanduo, elektra, į aplinką patenkantys įvairūs vandens, oro ar dirvos teršalai, pakuojant, sandėliuojant ir transportuojant žaliavas ar produktus. Visa tai lemia pesticidų, trąšų, antibiotikų naudojimą ir jų patekimą į aplinką, prisideda prie aplinkos eutrofikacijos, sąlygoja šiltnamio dujų emisijos didėjimą, didina pakuočių bei kitų atliekų kiekį“, – sako E. Gedgaudas.

Įgyvendinant ŽŪR projektą, planuojama nemažai nuveikti – 10 gyvulininkystės pienininkystės ūkių (daugiausia – šeimos ūkiai Žemaitijoje) bus įrengti, o juose bus vykdomi parodomieji bandymai pagal parengtą parodomojo bandymo metodiką. Planuojama suorganizuoti 12 lauko dienų, 13 seminarų, 40 dalijimosi ūkininkavimo patirtimi grupių susitikimų, taip pat baigiamąją konferenciją, kurios metu žadama pateikti ūkininkams išvadas bei rekomendacijas.

„Lietuvos pienininkystės ūkiuose rinksimės pasaulyje jau naudojamus inovatyvius gyvulių šėrimo sprendimus su atitinkamais priedais – probiotikais, gyvomis mielėmis, fermentiniais preparatais (NRG 100) ir, žinoma, skiriant dėmesio genetikai bei bandos valdymui. Atliksime parodomuosius bandymus kaip gerosios patirties įrodymą, taip pat skatinsime ūkininkus naudotis projekto metu patvirtintais rezultatais ir taip prisidėti prie šiltnamio efekto mažinimo. Manau, tai bus naudinga ir ūkininkams.

Esu įsitikinęs, kad, naudojant tvarų, tausojantį ūkininkavimą, galima pasiekti gerų rezultatų“, – sakė projekto „Šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimas pieninėje galvijininkystėje diegiant inovatyvias bandos valdymo, genetikos gerinimo ir šėrimo technologijas“ vadovas.