Lietuvos ūkis nyra į vis gilesnę komą, o vietos ir užsienio ekspertų išrašomi vaistai neveikia taip greitai, kaip norėtume. To vos prieš pusmetį nenumatė net didžiausi pesimistai.

BVP – tik žemyn

Blogiausias šalies ūkio scenarijus pildosi – Lietuvos ekonomika žemyn ritasi ypač sparčiai. Po kelių savaičių, kai bus paskelbti naujausi statistiniai ūkio raidos duomenys, paaiškės, ar mums pavyko nors kiek palypėti aukštyn iš duobės, kurion smigome iš ekonomikos augimo viršūnės.

Naujausi ekonomistų spėjimai skelbia Lietuvos ekonomiką smuksiant apie 12–15,5 proc. Ką reiškia dviženklis ekonomikos smukimas, veikiausiai jau patyrė kiekvienas šalies gyventojas: daugiau įmonių bankrotų, didesnes bedarbių eiles, mažesnę darbo pasiūlą ir kerpamus atlyginimus.

Šalies ūkio ateitį bando nuspėti ir Lietuvos, ir užsienio analitikai. Šie mūsų ekonomikos padangėje mato mažiau debesų, tačiau giedra žadama dar negreit.

Palyginti optimistinę prognozę pateikė Pasaulio bankas, jis tikisi, kad šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) smuks 10 proc., o kitąmet – 2,5 proc. Naujausioje pasaulio ekonomikos apžvalgoje šios institucijos atstovai perspėja, kad iš Vidurio ir Rytų Europos šalių didžiausias nuosmukis bus jaučiamas Baltijos valstybėse, o didžiausias – Latvijoje, kuriai 2009-aisiais prognozuojamas 13 proc. BVP nuosmukis.

Šią savaitę Lietuvoje viešėję Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atstovai piešė niūresnę mūsų ūkio ateitį. Anot jų, Lietuvos ekonomika šįmet smuks ne mažiau kaip 16 proc., kitąmet tikėtinas 3,75 proc. nuosmukis.

Realybė pralenkė lūkesčius

Suskaičiuoti, kiek kartų keitėsi ekonomikos rodiklių prognozės per pastarąjį pusmetį, vienos rankos pirštų jau nepakaktų. Praėjusių metų pabaigoje žadėję vos teigiamą ekonomikos augimą, vėliau analitikai ne kartą ragino rengtis vis prastesniam scenarijui.

Balandžio pabaigoje neigiamus lūkesčius dėl šalies ekonomikos ateities pralenkė dar niūresnė realybė. Statistikos departamentas paskelbė, kad BVP per pirmą šių metų ketvirtį smuko 13,6 proc., nors iki tol tikėtasi, kad nuosmukis neturėtų viršyti 10 proc.

Paskelbus naujausius statistinius duomenis analitikams lieka tik teisintis, kad tiksliai nustatyti, koks bus Lietuvos ūkio nuosmukio ir pasaulinės ekonomikos recesijos sąveikos efektas, buvo neįmanoma. Kaip pajuokavo SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, ekonomistams liko varžytis ne savo prognozių tikslumu, o tuo, kaip dažnai jie jas keičia.

Klysta ir taiso

Prašovė ne tik ekonomistai, bet ir šalies Vyriausybė, kuri savo prognozes keitė tris kartus. Kaip skelbiama naujausiame šių metų Biudžeto ir savivaldybių biudžetų patvirtinimo įstatymo projekte, 2008 m. paskutinį ketvirtį prasidėjęs ūkio nuosmukis tęsis ir toliau: 2009 m. Lietuvos BVP smuks 18,2 proc., o 2010 m. – dar 4,3 proc. Atsižvelgiant į įmonių lankstumą ir numatomą išorės paklausos augimą, tikimasi, kad Lietuvos ūkis atsigaus 2011 m.

Ir nors dar visai neseniai kalbėta, kad Lietuvai turėtų pavykti išvengti Latvijos likimo, kurios ekonomikos smukimas siekia penktadalį BVP, sprendžiant iš naujausių prognozių, šalies verslas ir gyventojai raginami rengtis būtent tam.

Nepavykusių spėjimų rezultatas akivaizdus – po kiekvienos atnaujintos prognozės tenka ieškoti būdų, kaip sumažinti biudžeto išlaidas, galvoti apie naujus mokesčius ir vėl bandyti pasiskolinti pinigų. Verslas ir visuomenė su baime laukia, kiek mokesčių našta ateityje dar pasunkės.

Vyriausybė buvo akla

Iš tiesų ekonomikos nuosmukis Lietuvos neištiko staiga. Kaip teigiama "DnB Nord" ataskaitoje, bręstančių rūpesčių pradžią buvo galima įžvelgti praėjusių metų pradžioje. 2008 m. Lietuvos ūkio plėtros tempas buvo lėčiausias nuo 2000-ųjų. BVP pokytis siekė tik 3 proc., o pirmus metų mėnesius fiksuotą 7 proc. augimą metų gale pakeitė 2 proc. nuosmukis. Kaip jau minėta, šių metų pradžioje ekonomikos kritimas dar labiau įsibėgėjo.

Buvusio socialdemokratų lyderio Gedimino Kirkilo vadovaujama Vyriausybė bet kokius faktus apie lėtėjančią šalies ekonomiką bandė neigti iki pat kadencijos pabaigos. Neatsižvelgdama į tai, kad jau nuo praėjusios vasaros įplaukos į biudžetą ėmė sekti, buvusi Vyriausybė ne tik nesiėmė jokių veiksmų koreguoti 2008 m. biudžetą, bet patvirtino gerokai didesnį 2009 m. biudžeto planą. Todėl rudenį paaiškėjusi tikroji Lietuvos ūkio būklė sukėlė šoką.

Griežti dantį ant ankstesnės valdžios yra dėl ko. Kaip nurodo "DnB Nord" banko analitikai, dėl trumparegiškos buvusios Vyriausybės mokesčių politikos valstybė atsidūrė ant bankroto slenksčio. Be to, bandymas nuslėpti šalies ūkio padėtį sukėlė neigiamų padarinių ne tik jos viduje, bet ir išorėje. Ėmus aiškėti smarkaus ekonomikos nuosmukio faktams, praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje gerokai pabrango skolinimasis tarptautinėse finansų rinkose. Šiuo metu jis atpigęs ir, kaip teigė G.Nausėda, prie to iš dalies prisidėjo ir dabartinės Vyriausybės veiksmai kovojant su ekonomikos recesija.

Atsigauti padės eksportas

Faktas, kad šalies ūkio bėdos prasidėjo anksčiau, negu apie jas buvo oficialiai paskelbta, dabar retą kurį guodžia. Kaip nurodo ekonomistai, šalies ekonomika toliau smunka plačiu frontu – recesija fiksuojama tiek eksporto, tiek vidaus rinkose. Vidaus rinkoje mažėjantis vartojimas užfiksuotas dar prieš prasidedant pasaulinei ekonomikos krizei, prie to prisidėjo išsekęs banko paskolų srautas. Eksportuojančių įmonių padėtis išlieka problemiška dėl didelį nuosmukį patiriančių gretimų rinkų. Pavyzdžiui, SEB skaičiavimu, per 2009 m. sausio–balandžio mėnesius Lietuvos įmonių eksporto apimtis į Rusiją krito 42 proc., į Latviją – beveik 36 proc., į Vokietiją – beveik 15 proc., į Estiją – apie 11 proc.

Tiesa, pasak "DnB Nord" banko analitikų, paguodos teikia tik gerėjantis užsienio prekybos balansas, nors ir čia teigiamų permainų įvyko tik dėl to, kad importas smuko gerokai labiau negu eksportas. Su galbūt jau kitų metų pradžioje pradėsiančiu didėti eksportu siejamos ir viltys, kad Lietuvos ekonomika atsigaus. Tačiau nesitikima, kad vidaus vartojimas ims kilti šiais ar kitais metais.

Beje, tikėtina, kad jau antroje šių metų pusėje bus galima pasidžiaugti mažesne statistine BVP nuosmukio išraiška, kuri veikiausiai vėl taps vienženklė, nes metų paskutinių ketvirčių rezultatai bus lyginami su 2008 m. pabaiga, kai fiksuotas ekonomikos lėtėjimas. Tačiau tikrųjų ūkio stabilizacijos ženklų anksčiausiai galima tikėtis tik kitąmet.

Karpyti ar skolintis?

Ekspertai ne tik skirtingai prognozuoja Lietuvos ekonomikos ateitį, bet ir mato visai kitus būdus jai gelbėti.

Pasaulio bankas skaičiuoja, kad nuo 2008-ųjų rugsėjo iki šių metų gegužės jau devynios šalys susitarė su TVF dėl 55,8 mlrd. JAV dolerių siekiančių paskolų, kurias joms suteikė Pasaulio bankas, Europos Komisijas ir kelios kitos institucijos. Lietuva ir Turkija minimos kaip tiriančios panašias galimybes ir esą galinčios 2009 m. sutarti dėl stabilizavimo paketų iš TVF. Tačiau aukščiausi mūsų valdžios atstovai vis dar įrodinėja, kad išsiversime ir be šios finansinės pagalbos.

TVF atstovai pritarė dabartinės Vyriausybės veiksmams siekiant suvaldyti biudžeto deficitą, tačiau pabrėžė, kad norint neviršyti 7 proc. BVP, rodiklio, reikės toliau karpyti išlaidas ir imtis nepopuliarių sprendimų.

Tačiau su užsienio ekspertų nuomone nesutinka vietos ekonomistai. Pasak G.Nausėdos, jeigu Lietuva turi galimybių skolintais pinigais padengti biudžeto išlaidas, Vyriausybei nereikėtų siekti įsisprausti į 7 proc. rėmus. Tolesnis mokesčių didinimas ir biudžeto išlaidų mažinimas gali duoti priešingą efektą – į biudžetą surenkamos pajamos gali imti mažėti, o vartojimas dar labiau nusmukti.

"Tam tikras įspėjimas buvo dėl degalų akcizų, kai Vyriausybė juos padidino daugiau, negu buvo reikalauta, o jų surinkimas krito. Bėda ta, kad Vyriausybė elgiasi kaip blogas melžėjas, kuris žolės karvei neduoda, bet pieno nori primelžti kuo daugiau", – kalbėjo ekonomistas.

Ekonomikos rodiklių kaita (proc.)

*prognozė

Naujausios Lietuvos BVP prognozės (proc.)