Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidento, finansų analitiko Mariaus Dubnikovo teigimu, apie privataus kapitalo dalyvavimą tokio banko veikloje šiuo metu kalbėti yra mažiausiai per anksti.

„Mes nežinome, nei kokio tipo tas bankas galėtų būti, kokia būtų jo tikslinė rinka, koks būtų verslo planas, todėl tokios kalbos neatrodo rimtai. Banko steigimui reikia pasiruošti ir tai tikriausiai užtruktų ne vienerius metus. Reikia numatyti konkrečius žingsnius, kaip bus atidaromas bankas, parengti normalų verslo planą, finansines projekcijas ir tik tada kalbėti, apie privataus kapitalo pritraukimą“, – BNS tvirtino M. Dubnikovas.

„Dabar, panašu, kad tai yra tik artėjančių Seimo rinkimų šou dalis, kur bandoma žaisti tiek valstybinio banko, tiek, pavyzdžiui, valstybinių vaistinių korta“, – pridūrė jis.

Pasak „SME Finance“ ekonomisto Aleksandro Izgorodino, privataus verslo norą dalyvauti steigiant i valdant tokį banką gali mažinti abejonės dėl jo veiklos efektyvumo.

Yra didelė rizika, kad tas bankas bus gerokai neefektyvesnis ir lėtesnis nei privatūs bankai.

„Yra didelė rizika, kad tas bankas bus gerokai neefektyvesnis ir lėtesnis nei privatūs bankai, jis tiesiog nebus toks konkurencingas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Norint to išvengti reikėtų, kad tokiame banke didelę dalį užimtų privatus verslas, kad tai būtų viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė, kad privatus sektorius galėtų efektyviau tvarkyti to banko veiklą“, – BNS sakė A. Izgorodinas.

Jo teigimu, problemų Lietuvos bankų sektoriuje yra, balandį šalis buvo lyderė euro zonoje pagal bankų suteiktų paskolų portfelio nuosmukį, tačiau būtų kur kas efektyviau, jei valstybė bent dalį tų pinigų, kuriuos ketina skirti valstybiniam bankui, nukreiptų į alternatyvių kapitalo rinkų plėtrą.

„Vienas iš pavyzdžių galėtų būti alternatyvių finansuotojų obligacijų įsigijimas ir pigaus finansavimo suteikimas, gali būti obligacijų rinkos skatinimas, įmonių skatinimas eiti į biržą. Tam nereikėtų gauti licencijų, nereikėtų kurti naujos infrastruktūros, todėl efektas būtų pasiektas kur kas greičiau, nei steigiant banką“, – aiškino A. Izgorodinas.

Premjeras antradienį teigė, kad Valstybiniame plėtros banke (VPB) valstybė galėtų dalyvauti su privačiu investuotoju, išlaikydama didesnį kaip 50 proc. akcijų paketą. Anot S. Skvernelio, valstybinis bankas galėtų kredituoti smulkų verslą, tačiau premjeras abejojo, ar jis turėtų imtis ir mažmeninės bankininkystės. 

Valdantieji Seimui siūlo įgalioti Vyriausybę nedelsiant pradėti konsultacijas su Europos Komisija dėl techninės pagalbos VPB steigimui ir svarstyti galimybę valstybei dalyvauti kredito įstaigų kapitale.

Banką siūloma steigti veikiančių bei garantijas teikiančių agentūrų pagrindu. Valstybinis plėtros bankas turėtų bankinę licenciją, jį prižiūrėtų Lietuvos bankas.