2018 metais ekonomikos augimas ir biudžeto pajamos gali būti didesnės

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pabrėžė, kad pirmą kartą šalies istorijoje planuojamas perteklinis biudžetas.

„Jeigu traktuojant biudžetą kaip tikslą savaime, tai rezultatas labai neblogas, nes pirmą kartą istorijoje planuojamas perteklinis biudžetas. (...) Kitas dalykas, kad „Sodros“ balansas teigiamas ir pavyks 2 proc. skirti krašto apsaugai, tai tų teigiamų žinių tikrai yra ir Lietuvos viešieji finansai atrodo tikrai gražiai Europos Sąjungos ir pasaulio kontekste“, - BNS sakė Ž. Mauricas.

Jam pritarė ir SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda - jo teigimu, bendras įspūdis apie kitų metų biudžetą yra tikrai neblogas.

Biudžeto projektas visiškai atitinka ekonominio ciklo dvasią.

„Biudžeto projektas visiškai atitinka ekonominio ciklo dvasią. Šiuo metu turime ekonomikos augimo laikotarpį ir jei tokiu laiku nesugebėtume pasiekti fiskalinio pertekliaus, tai kada apskritai sugebėtumėme tą padaryti. Fiskalinio pertekliaus buvimas yra tiesiog užprogramuotas tiek ekonominės raidos logikos, tiek ir fiskalinės drausmės įstatymo, kuris riboja išlaidų augimą“, - BNS tvirtino G. Nausėda.

Tuo metu „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas tvirtino, kad 2018 metais ekonomikos augimas ir biudžeto pajamos gali būti didesnės nei planuojama.

„Jaučiasi bandymas būti konservatyviais. Žiūrint ekonomikos augimo prognozes ir vidutinio atlyginimo augimo prognozes, aš jas pavadinčiau konservatyviomis. (...) Tai yra gerai dėl to, kad valstybė turėtų geriau ruoštis šiek tiek prastesniam scenarijui ir vėliau yra geriau surinkti daugiau pajamų, nei prognozuojama“, - BNS teigė R. Grajauskas.

Planuojamas valstybės ir „Sodros“ biudžetų perteklius - per kuklus

„Gerai, kad planuojamas perteklius, bet jis yra labai nedidelis - 260 mln. eurų. Kalbėti apie pirmuosius ekonomikos perkaitimo ženklus tikrai galima ir todėl reikėtų galvoti apie rimtesnio rezervo kaupimą, nes po 2-3 metų gali reikėti iš esmės ramstyti krentančias biudžeto pajamas ir atsižvelgiant į tai, kokiame ciklo etape yra ekonomika, kaupti bent po 0,5 mlrd. eurų ir daugiau“, - kalbėjo „Danske Bank“ ekonomistas.

G. Nausėda pabrėžė, kad planuojamas viešųjų finansų perteklius yra nedidelis ir nepadės efektyviai užtikrinti makroekonominio stabilumo, pavyzdžiui, suvaldyti pastaruoju metu sparčiai augančios infliacijos.

„Fiskalinis perteklius arba išlaidų ribojimas sudaro prielaidas lėčiau augti vartojimui, ypač kuomet vartotojas yra valstybė, ir prisideda prie didesnio kainų stabilumo. Bet kelių dešimtųjų procento dalių perteklius nėra toks ženklus, kad priėmus naują biudžetą mes jau artimiausiais mėnesiais galėtume džiaugtis kainų stabilumu arba bent jau jų augimo lėtėjimu. Taip tikrai neatsitiks, todėl tai yra viso labo žingsnis teisinga linkme, savaime negarantuojantis kainų stabilizavimo“, - aiškino G. Nausėda.

Valstybės tikslai neaiškūs, trūksta švietimo pertvarkos instrumentų

Anot ekonomistų, biudžetas yra tik priemonė tikslams pasiekti, o patys valstybės tikslai, išskyrus krašto apsaugos finansavimo padidinimą iki 2 proc., neatrodo aiškūs.

„Realiai reikia žiūrėti, kokie yra tikslai, kuriuos galime pasiekti su biudžetu ir šiuo požiūriu man nerimą kelia kitų metų biudžeto planavimas, kuris suponuoja, kad kitais metais kažkokių esminių reformų nematysime - mokesčių reformos, „Sodros“ įmokų reformos“, - teigė Ž. Mauricas.

Ekonomistai pripažįsta, kad pensijų ir mažiausiai uždirbančių gyventojų pajamų didinimas leis kažkiek sumažinti socialinę atskirtį, tačiau viduriniajam sluoksniui naudos nereikėtų tikėtis.

Trūksta daugiau žingsnių, orientuotų į viduriniąją klasę, kad gerintume jos situaciją.

„Trūksta daugiau žingsnių, orientuotų į viduriniąją klasę, kad gerintume jos situaciją. Reikėtų galvoti bent jau apie laipsnišką mokestinės naštos mažinimą šiai visuomenės daliai“, - tvirtino R. Grajauskas.

G. Nausėda kritiškai vertino tai, kad biudžete numatytas daugiau kaip 5 proc. viešojo valdymo sektoriaus darbuotojų atlyginimų išlaidų augimas. Anot jo, tai stabdys šio sektoriaus pertvarką.

„Toks augimas, kuris bus ne ką lėtesnis nei visų atlyginimų augimas šalies ūkyje, nesuformuos spaudimo valdžios sektoriui atsinaujinti, mažinti darbuotojų skaičių, tapti efektyvesniu ir to sąskaita didinti atlyginimus. (....) Taigi apie kažkokį ženklų viešojo arba valdymo aparato sumažinimą matyt būtų sudėtinga kalbėti“, - sakė SEB prezidento patarėjas.

Jis biudžete taip pat pasigedo instrumentų, kurie galėtų paskatinti švietimo sistemos pertvarką.

„Bent jau man susidarė įspūdis, kad tas pirminis sumanymas vykdyti aukštojo mokslo reformą prarado savo judėjimą ir šiuo metu plūduriuoja nežinioje. Visi naujausi rektorių ir valdžios atstovų, Švietimo ministerijos pareiškimai nenuteikia labai optimistiškai, kad pats sektorius savaime reformuosis ar bus kažkokia aiški jo judėjimo kryptis. Bijau, kad šioje vietoje lieka neaiškumas ir būtų sunku atsakyti į tuos klausimus, analizuojant vien tik pačią biudžeto (švietimo finansavimo - BNS) eilutę“, - teigė G. Nausėda.

Ž. Mauricas taip pat tvirtino, kad biudžetas nesudaro paskatų viešojo sektoriaus kokybės gerėjimui, taip pat nesprendžia Lietuvai aktualios emigracijos problemos.

„Numeris vienas Lietuvoje yra emigracija, tai klausimas - kaip biudžetas tiesiogiai sustabdys emigraciją. Aš visgi sakyčiau, kad arba nežymiai, arba jokio poveikio neturės papildomai prie to, kad šiaip ekonomika kyla. Atrodo ir tam davėm, ir tam davėm, bet krypties nėra, vizijos nėra, infliacijos spaudimas jaučiamas. Manau, kad tai nebus tas biudžetas, kuris leis pasiekti proveržį“, - sakė „Luminor“ ekonomistas.

Reikia galvoti apie „Sodros“ pertvarką

Jo teigimu, Vyriausybė turėtų galvoti apie „Sodros pertvarką, tokiu atveju pavyktų daugiau pinigų ištraukti iš šešėlio.

„Visų pirma reikia pradėti nuo „Sodros“, kuri yra pagrindinė problema dėl šešėlio. Matome, koks didelis potencialas „Sodros“ pertekliaus, pokriziniu laikotarpiu trečdalio biudžeto nesurinkdavo, dabar subalansavo ne dėl to, kad šešėlį sumažino, bet šiaip ekonomika pagerėjo. Koks didelis potencialas, jei sistemą išgrynintų ir sudarytų paskatas gyventojams dalyvauti toje sistemoje“, - aiškino Ž. Mauricas.

Jis kaip pavyzdį įvardijo įmonių savininkus ir vadovus, kurie dirba puse etato arba pinigus išsimoka dividendų forma. Anot ekonomisto, norint surinkti daugiau lėšų, reikėtų siekti, kad didžiąją dalį pajamų tokie vadovai išsimokėtų kaip darbo užmokestį.

9 proc. PVM - Vyriausybės pralaimėjimas

„Danske Bank“ ekonomistas vadina Vyriausybės pralaimėjimu tai, kad kad nuo kitų metų nesikeis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos, o centriniam šildymui bus toliau taikomas 9 proc. tarifas.

„Čia ir opozicija kažkokį vaidmenį suvaidino, bent dėl šildymo lengvatos sujaukė Vyriausybės planus. Dėl politinių žaidimų gavosi, kad lengvata šildymui išliko, liko nepakitę ir lengvatiniai tarifai. Šia prasme tai yra šios Vyriausybės pralaimėjimas, nes tų mokestinių lengvatų pertvarka neįvyko“, - komentavo R. Grajauskas.

G. Nausėda pabrėžė, kad ne PVM išimtys turėtų lemti žmonių gerbūvį, o mokesčių, visų pirma susijusių su darbo pajamomis politika, įskaitant ir spartesnį minimalios mėnesio algos (MMA) didinimą.

„Didinant MMA, nebijau to žodžio, tikrai buvo pasitaupyta - 20 eurų padidinimas (iki 400 eurų - BNS) yra per mažas. Manau, tikrai buvo galima padidinti iki 420 eurų, Lietuvos ūkis nebūtų dėl to bankrutavęs“, - sakė G. Nausėda.

Jo teigimu, nors buvo kalbama apie ketinimus neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) prilyginti MMA, pastarąją nusprendus padidinti iki 400 eurų, NPD ir toliau ketinama didinti tik iki 380 eurų.

„Man kartais pritrūksta nuoseklumo ir ambicingumo įgyvendinti tuos klausimus ar sprendimus, dėl kurių šiandien atrodo jau mažai kas ir ginčijasi. Kad MMA turi didėti, kad NPA turi adekvačiai didėti. Atrodo net ir opozicijos šiam reikalui nėra nei tarp politikų, nei tarp ekonomistų, bet nulemia toks valstietiškai ūkiškas išskaičiavimas, kad gal šioje vietoje suvalkietiškai pataupysime“, - sakė G. Nausėda.