„Vertinu, kad (lietuviai – BNS) galės pirkti daugiau šiais metais (...). Sakyčiau, kad kaip tik šiais metais mažesnes pajamas gaunantys dirbantieji, ar žmonės, kurie gauna pajamas iš „Sodros“, visų jų pajamos auga 10 ir daugiau proc. Aišku, tai yra žemas lygis, bet vis tiek tas pokytis yra reikšmingesnis, palyginti su prognozuojama infliacija“, – LRT radijui pirmadienį sakė T. Povilauskas.

Pasak jo, vertinant bendrai visos šalies mastu, perkamoji galia turėtų didėti, tačiau kiekvienam individualiai, priklausomai nuo to, kaip keisis jų gaunamos pajamos, padėtis darbo rinkoje bei kokias prekes perka.

Ekonomistams šiemet prognozuojant tolesnį prekių ir paslaugų kainų augimą, Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorė Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė teigia, kad kainų augimas yra „natūralus ekonominis ciklas“.

Jei brangsta degalai, tai automatiškai brangsta ir kitos išlaidos.

„Šalis vystosi, pramonė auga, o tas augimas pirmiausia susietas su mokesčių (akcizų – BNS) augimu. Jei brangsta degalai, tai automatiškai brangsta ir kitos išlaidos – gamyba, transportas, dėl ko ir tada brangsta prekės“, – LRT radijui teigė V. Kumpikaitė-Valiūnienė.

Anot jos, geras perkamosios galios prognozes galėtų sugadinti politiniai pokyčiai – netinkami įstatymai, geopolitinė aplinka, tačiau situacija Lietuvos ekonomikoje išlieka stabili.

„Stabilumas ir bendras augimas Lietuvoje matomas, palyginti su gretimomis šalimis, mūsų situacija atrodo gerokai šviesesnė ir žmonės gyvena patį geriausią laikotarpį, kiek esame gyvenę“, – teigė KTU profesorė.

Šiemet minimali alga (MMA) didėja 12,3 proc. iki 1038 eurų „ant popieriaus“, arba iki 777 eurų „į rankas“. Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) nedidėja ir lieka galioti 2024-ųjų dydžio – 747 eurai. 

Senatvės pensijos nuo sausio didėja 12,7 proc., arba maždaug 73 eurais iki 673 eurų. Turintiems būtinąjį stažą ji didėja 81 euru iki 721 eurų, o neturintiems – 42 eurais iki 422 eurų.