Eltos kalbinti ekonomistai sutinka, kad toks metinės infliacijos mažėjimas kitais metais yra realus. Kaip aiškina bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, kainų augimo indeksas kitais metais bus kelis kartus mažesnis dėl vadinamojo bazės efekto, kadangi kainų pokytis bus skaičiuojamas nuo žymiai didesnės šių metų kainų ribos.

„Dviženklė vidutinė metinė infliacija yra neregėta Lietuvoje labai ilgą laiką. Ir iš tiesų tas infliacijos šokas, kurį išgyvename šiemet, jau sukurs labai reikšmingą palyginamąją bazę. Todėl natūralu, kad kitais metais aukštos infliacijos pasiekti vien dėl palyginamosios bazės nepavyks“, – Eltai kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.

Taip pat, pasak ekonomistės, aukštumose ilgą laiką išsilaikiusios energetikos kainos iš esmės mažintų ir jų paklausą, o tai taip pat lemtų ir kainų mažėjimą.

„Tokie procesai, kurie dabar stebimi žaliavų rinkose, tai matome išties, kad ir energetikos nešėjų kainos yra išaugusios labai reikšmingai, metalų kainos yra gerokai didesnės, trąšos labai stipriai pabrangusios. Tai iš tikrųjų toks žaliavų kainų šokas sukuria labai netvarią situaciją ir, jam užsitęsus, nuvilnytų labai nepalankūs poveikiai per pasaulio pramonę. Dėl išaugusių kaštų sustojus pramonės veikloms, natūralu, kad paklausa išbrangusioms žaliavoms stipriai nukristų ir atitinkamai turėtų koreguotis ir kainos“, – aiškino ji.

Panašaus požiūrio laikosi ir SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Ekspertas pažymėjo, kad panašius infliacijos rodiklius prognozuoja ir SEB analitikai, numatantys maždaug 11 proc. vidutinę metinę infliaciją šiemet ir vos 1 proc. kainų augimo prognozę kitais metais.

„Vienintelis atsakymas yra bazės efektas. Kalbant apie degalų, gamtinių dujų kainas, nemanome, kad kitiems metams reikėtų projektuoti dar didesnį kainų lygį, negu jis yra šiais metais. Jis jau yra labai didelis, ir aš nemanau, kad kitais metais mes matysime didžiulį šuolį nuo šių metų kainų lygio. Manau, kad Lietuvos banko prognozės yra logiškos“, – tikino jis.

SEB analitikai infliacijos piką prognozuoja balandį

Kaip pažymi T. Povilauskas, jau dabar įvykęs kainų šuolis yra pakankamai žymus, o tolesnis kainų augimas turėtų būti žymiausias būtent šiais metais. Todėl, pasak jo, sunku tikėtis, kad energetikos išteklių infliacija kitais metais bus tiek pat žymi.

Pagal mano modeliuką, metinės infliacijos pikas yra balandį.

„Jau iki šios minutės šuolis yra nemažas, bet didysis šuolis įvyks dar šiais metais. Atsiminkime, kad dabar dar tik kovas. Tai dar turime 9 mėnesius. Turime karą. Tikėkimės, kad jis baigsis po savaitės, mėnesio. Bet aš nebūčiau pesimistas, kad 2023 metais energetiniai ištekliai bus brangesni arba panašūs, kaip dabar. Yra nemaža tikimybė, kad mes netgi turėsime mažesnes kainas, ir tai irgi reikia įskaičiuoti“, – įsitikinęs ekonomistas.

Eksperto teigimu, remiantis SEB banko prognozėmis, aukščiausią tašką infliacija turėtų pasiekti dar šių metų pavasarį.

„Pagal mano modeliuką, metinės infliacijos pikas yra balandį. Jeigu ne balandį, o birželį ar liepą, tai, vadinasi, vidutinė metinė infliacija bus ne 11 proc., o dar didesnė“, – mano T. Povilauskas.

I. Genytė-Pikčienė: energijos kainų augimas jau paveikė ir kitų prekių infliaciją

Tuo metu I. Genytė-Pikčienė atkreipia dėmesį, kad energetikos kainų augimas jau dabar atsiliepia ir kitų prekių grupių infliacijai, kadangi brangstančios žaliavos lemia ir galutinės produkcijos kainas.

„Energetikos kainos labai glaudžiai koreliuoja su trąšų kainomis, kurios vienareikšmiškai glaudžiai koreliuoja su žemės ūkio žaliavų kainomis. Visa tai jau yra paveikta, ir ateinantis šių metų derlius bus itin brangus. O kalbant būtent apie trąšų trūkumą ir jų kainas, tai panašu, kad ir nebus labai gausus, nes trąšų trūksta jau nuo rudens“, – pažymi „INVL Asset Management“ ekonomistė.

Svarstydama, kada galima tikėtis infliacijos piko, ekspertė išskyrė du veiksnius. Pirmasis veiksnys, kurį galima prognozuoti, – praėjusių metų kainų augimo palyginamoji bazė. Tačiau daug svarbesnis veiksnys, jos vertinimu, yra politiniai sprendimai dėl antiinfliacinių priemonių bei tarptautinės politikos padėties.

„Naratyvas toks, kad pernykštė palyginamoji bazė, kuri labai reikšmingai išaugo antroje metų pusėje ir metų gale, jau turėtų metinės infliacijos rodiklius šiemet mažinti antroje metų pusėje. Bet labai priklausys nuo to, kokio derliaus sulauks pasaulis ir Europa bei kaip išsilygins netolygumai energetikos rinkoje. Čia jau tokie labiau geopolitiniai dalykai“, – aiškino I. Genytė-Pikčienė.

ELTA primena, kad Lietuvos banko ekonomistai kovą vietoje įprastų prognozių parengė tris ekonomikos raidos scenarijus, kadangi dėl tebesančio karo Ukrainoje bei kitų veiksnių kintamumo šiuo metu yra itin sudėtinga vertinti tiek Lietuvos, tiek kitų valstybių tikėtiną ekonomikų raidą.

Pagal konvencinį scenarijų, parengtą remiantis kovo 1 d. turėta informacija, numatoma, kad Lietuvos BVP šiemet augs 2,7, o infliacija sudarys 10,5 proc. Šoko scenarijaus atveju, kuris pagrįstas prielaidomis ir finansų rinkų informacija iki kovo 17 d., šalies BVP šiemet didės 0,4, o infliacija sudarys 11,1 proc. Didesnio šoko scenarijaus atveju numatomi hipotetiniai papildomi šokai ekonomikai, dėl kurių 2022 m. BVP sumažėtų 1,2, o infliacija sudarytų 11,5 proc. Šių dviejų scenarijų atveju aptariama tik dviejų pagrindinių makroekonominių rodiklių – BVP ir infliacijos – raida.