„Premjerė I. Šimonytė yra teisi, sakydama, kad „kylančios šilumos kainos yra pasaulinė tendencija, kurios Lietuva sustabdyti negali“. Tad šilumos kainų augimo Lietuvoje šiais metais neišvengsime. Vis dėlto, gamtinių dujų kainoms Europoje pakilus iki rekordinių aukštumų (dėl sumažėjusios pasiūlos iš Rusijos ir JAV bei išaugusios dujų paklausos dėl atsigaunančios ekonomikos bei siekio papildyti dujų rezervus, išsekusius po šaltos 2020-2021 metų žiemos) Lietuvoje šilumos kainos, tikėtina, neaugs taip sparčiai kaip daugelyje kitų ES šalių“, – asmeninėje feisbuko paskyroje rašė Ž. Mauricas.

Pastarąją mintį ekonomistas grindžia teigdamas, kad Lietuva jau padarė savo namų darbus, nes:

– Sėkmingai transformavo savo šilumos ūkio sektorių pereidama nuo dujų prie biokuro.

– Diversifikavo dujų importo šaltinius 2014 metas pastatydama Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą. Priminsiu, kad iki 2015 metų Lietuvoje didmeninės gamtinių dujų kainos būdavo vienos didžiausių visoje ES. Įdomu tai, kad ES gamtinių dujų kainų kilimą pagrinde lemia sumažėjęs (o tiksliau. sumažintas) jų tiekimas iš Rusijos (ypač per Ukrainą), galimai siekiant taip paspausti ES greičiau pabaigti „Nord Stream 2“ projekto statybas.

– Ženkliai padidino savo gyventojų pajamas. Nuo 2015 metų vidutinis darbo užmokestis į rankas Lietuvoje išaugo 250 proc., o šildymo kainos – vos 50 proc. Tad šildymo kainų našta Lietuvos gyventojams nebėra tokia didelė. Įdomu tai, kad iki 2012 metų šilumos kainos augo greičiau nei atlyginimai, tad dažnas prašydavo apsaugoti nuo prasidėsiančio šildymo sezono tarsi nuo karo, bado ar maro. Tad nepanikuokime, didžiuokimės savo anksčiau padarytais namų darbais bei koncentruokime dėmesį ties svarbesnių iššūkių sprendimu (pvz., nelegalių migrantų krize), nes net ir pakilus šilumos kainoms apie 20 proc., jos bus panašios kaip 2018-2019 metais, o tais metais aktualesne informacija artėjant rudeniui būdavo nebe šildymo kainų tendencijos, o kelionių į šiltus kraštus kelialapių kainos.

„Lietuvoje šilumos kainos gali pakilti ir dėl nemenkos bei pastaruoju metu išaugusios, Lietuvos biokuro rinkos priklausomybės nuo biokuro importo iš Baltarusios (importas iš Baltarusios sudaro apie trečdalį viso biokuro suvartojimo Lietuvoje)“, – rašė Ž. Mauricas.

Ž. Maurico feisbuko nuotr.