- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po ilgesnio nesilankymo prisėdę savo mėgstamoje kavinėje ar restorane, ko gero ne vienas pastebėjo meniu pasikeitusius skaičius, praneša LNK.
„Iš tikrųjų pastaruosius septynerius metus Lietuvoje restoranų kainos augo sparčiausiai visoje euro zonoje. Jos šiuo metu yra jau didesnės nei Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Portugalijoje ir labai panašios kaip Ispanijoje, kitose Baltijos šalyse. Mes įžengėme į aukštesnį kainų lygį ir, be abejo, Nidoje lygis dar aukštesnis, turbūt nebus neteisinga sakyt, kad jis yra jau labai panašus į Vakarų Europos šalių kainų lygį“, – kalbėjo Ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Kodėl Lietuvoje taip sparčiai auga kainos – yra kelios priežastys, sakė Ž. Mauricas: „Viena iš jų yra pakankamai sparčiai augęs darbo užmokestis. Tikrai tas augimas buvo pakankamai ženklus. Taip pat augo nuomos kainos, didėjo labai sparčiai paklausa. Restoranų apyvarta augdavo kasmet dviženkliais skaičiais ir atitinkamai ta pagunda kainas didinti buvo labai didelė. Deja, iššūkis yra tas, kad kokybė bent jau daugelyje vietų atsiliko ir dabar yra rizika, kad mes tapsime greičiau brangūs nei kokybiški. Tai mes turime ieškoti savęs iš naujo ir kažkaip galvoti, kaip išlaikyti tą patrauklumą tiek užsienio svečiams, tiek ir vietos klientams“.
Toks kainų šuolis Lietuvoje tęsiasi nuo 2015 metų, sakė ekonomistas: „Septynerius metus iš eilės mes turime sparčiausią augimą euro zonos visose šalyse. Netgi jeigu mes eurais paverstume kainų augimą ne euro zonos šalyse, tarkime, Lenkijoje, Čekijoje, Vengrijoje, tai mes vis tiek pirmaujame. Kainos oficialiai per septynerius metus paaugo 45 proc. Mes gerokai lenkiame visas. Antroje vietoje, man atrodo, Čekija su 20 proc. Europos Sąjungos vidurkis – apie 10 proc. Graikijoje 6 proc. paaugo kainos“.
„Danija yra viena iš pirmaujančių valstybių būtent gastronomijos srityje. Ten ji pritraukia labai daug gastronomijos turistų. Anksčiau mes keliaudavome į Prancūziją, Italiją, Ispanijos šiaurinę dalį paskanauti tų patiekalų restoranuose, o dabar keliauja daug žmonių ir į Daniją. Bet į Lietuvą dar nekeliauja“, – teigė Ž. Mauricas.
Kainos oficialiai per septynerius metus paaugo 45 proc. Mes lenkiame visas šalis gerokai. Antroje vietoje, man atrodo, Čekija su 20 proc. Europos Sąjungos vidurkis – apie 10 proc.
„Kainas, matyt, būtų nelabai lengva sumažinti, nes vis tiek tie procesai jau yra įsibėgėję. Dar ekonomistai turi tokį terminą, kad kainos yra „prilimpančios“. Tai reiškia, kad vieną kartą pakėlei, o atgal nemažinsi. Vienintelis kelias, manau, Lietuvai yra pasikelti kokybės kartelę ir bandyti kažkaip atrasti save tam, kad klientas norėtų tą kainą mokėti, kuri yra prašoma iš jo. Medalis turi dvi puses: kainą ir kokybę. Kitu atveju gali pasklisti gandas nelabai geras apie Baltijos šalis. Mes tokie kaip Suomija galime tapt. Ar važiuotumėt į Suomiją apsilankyti jos restoranuose? Turbūt, kad ne – brangu ir nėra kažkokio labai didelio išskirtinumo, o dar toli labai važiuot ir šalta“, – kalbėjo ekonomistas.
„Apskritai rinka labai priklauso nuo vartotojų. Ką vartoja vartotojas, tą ir gamina. Mes buvome jokie vartotojai prieš 30 metų, nes mes išsivadavome iš „geležinės uždangos“ ir nieko nežinojom. Mes valgydavome ananasų užkeptus kepsnius. Mes po truputį mokomės, ateina vyno kultūra, maisto kultūra. Mes susipažįstame tiktai su tuo ir, aišku, evoliucija lems tai, kad kokybė gerės. Bet visų pirma tai yra mūsų atsakomybė. Nes jokio turisto indėlis nebus toks svarus, kad tą kokybę pakeltų iš išorės. Priklauso nuo pačios šalies, nuo pačių vartotojų“, – aiškino jis.
Galimybių, kad kainos ateityje mažės, anot ekonomisto – mažai: „Aš manau, kad geriausias scenarijus būtų, jei kainos neaugtų sparčiausiai euro zonoje, kaip augo iki šiol septynerius metus. Ir kad gerėtų kokybė. Kainos geriausiu atveju nustoja arba pristoja kilti, bet jos nemažėja. Kainos jau nebesumažės“.
Ž. Mauricas davė patarimų ir vartotojams: patarimas yra labai stiprus. Reikia žiūrėti, ką vartoja, domėtis restoranų istorija, iš kur jie gauna produktus, iš kur jie perka juos, kokia yra jų ideologija. Tokiu būdu tas mūsų edukavimasis vyks žymiai greičiau. Nes tai yra pagrindinis mūsų išsigelbėjimo šiaudas. Jeigu mes nesidomėsime, ką valgome, nesidomėsime tais dalykais, kuriuos perkame, tada mes netobulėsime kokybės prasme. Jeigu tu perki bet ką ir dar dedi į savo kūną, tai tada ir rezultatas toks“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Naujas mokestis piktina gyventojus: daliai tenka susimokėti ir papildomą šimtą eurų4
Gyventojai piktinasi išaugusiais mokesčiais už notarų paslaugas. Tačiau notarai skėsčioja rankomis, mat papildomais mokesčiais gyventojus apkrovė Registrų centras, o šie esą tik įpareigoti valstybinei įmonei tuos pinigus surinkti. Ank...
-
Lietuvių atostogos: nebe svetur ir be patogumų
Apie lietuvių atostogų planus LNK žurnalistas kalbėjosi su vilniečiais ir „Revolut“ atstove Akvile Adomaityte. ...
-
Seime – pataisos, lengvinančios sąlygas pluoštinių kanapių eksportui ir prekybai
Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas iš kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių į Lietuvą įvežti pluoštinių kanapių produktus ir jų gaminius, siūloma nuo liepos supaprastinti reikalavimus tokios produkcijos tiekėjams. ...
-
Ekonomistas: kitąmet minimali alga turėtų siekti 1030–1040 eurų7
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad minimali mėnesinė alga (MMA) 2025 m. gali kilti iki 1030–1040 eurų. Tačiau, pasak jo, galima amplitudė, dėl kokio MMA sutars Trišalė taryba, yra plati. ...
-
Seime – siūlymas drausti anglį ir durpes deginti tik kurortuose ir didmiesčiuose4
Nuo 2026 metų gegužės siūloma uždrausti akmens anglį, lignitą, koksą, durpes deginti tik keturiuose šalies kurortuose ir šešiuose didmiesčiuose, kuriuose gyvena virš 50 tūkst. gyventojų, o miesteliuose ir kaimuose &scaron...
-
Rezoliucijos projektas: naudojant dirbtinį intelektą raginama laikytis vienuolikos principų1
Seimui siūloma priimti rezoliuciją dėl dirbtinio intelekto technologijų naudojimo viešajame sektoriuje. ...
-
Pasienyje su Baltarusija vilkikai eilėje gali laukti per 100 valandų13
Šeštadienio rytą Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės postų palaukimo aikštelėse, eilėse stovėjo po 750 transporto priemonių, pranešė Pasienio kontrolės punkto direkcija. Jos skaičiavimu, Medininkų pasieni...
-
Ragina verslus imtis su tvarumu susijusių pokyčių: juos ignoruojantiems – liūdni scenarijai2
Verslams, kurie su tvarumu susijusiems pokyčiams nesiruošia, ekspertai žada nepalankius scenarijus. Anot jų, neįsivertinus įmonės daromo poveikio aplinkai ir žmonėms, nenustačius tikslų tą poveikį mažinti, ilguoju laikotarpiu verslas nebesu...
-
Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“9
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įs...
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį7
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...