– Štai 2021 metais turėjome daug pinigų, bet mažai prekių. Praėjusiais metais pinigų užteko, bet pritrūkome naftos ir dujų. Gyvenimas priminė smagų vakarėlį, į kurį staiga įsiveržė centriniai bankai sakydami, kad per gerai gyvename. Kaip gyvensime šiemet?

– Pasaulio bankai atėmė tam tikrą ingredientą vakarėlio ir tas vakarėlis jau nebe toks linksmas. Bankai pasvarstė, jei tas vakarėlis pernelyg linksmas, paryčiais gali ir galvą paskaudėti. Na, o jei rimtai kalbant, tas nelinksmumas atėjo iš to, kad ECB labai sparčiai kelia palūkanų normas ir ištraukia pinigus iš ekonomikos. 2020 m. turėjome situaciją, kai tų pinigų buvo įlieta į ekonomiką labai daug. Gyventojų turimi pinigai padidėjo net 30 proc.. Lietuvoje irgi stebėjome labai spartų indėlių augimą, kuris siekė daugiau kaip 20 proc. Dabar matome atvirkštinę tendenciją – pinigų kiekis mažėja, taip pat ir Lietuvoje. Tai sutampa dar ir su tuo, kad atsilaisvino tiekimo grandinės. Pasipylė prekių. Energetikos kainų šuolis nėra toks didelis, kokio buvo baimintasi. Naftos kaina grįžo į užpraeitų metų lygį. Todėl ir turime tokią situaciją – prekių daug, bet yra pinigų trūkumas, ypač pigių pinigų. Tai bus didžiausias iššūkis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip šioje situacijoje elgiasi skirtingų šalių vyriausybės? Gal ne visos nori šokti pagal ECB dūdelę?

– Vis dar turime tokią situaciją: įsivaizduokite – per vidurį  dega infliacijos laužas, iš vienos pusės centriniai bankai pila vandenį, nori jį užgesinti. Na, o iš kitos pusės – vyriausybės vis dar pila žibalą, krauna malkas, tą laužą kūrena. Vis dėlto tikėtina, kad tą kovą laimės centriniai bankai todėl, kad kylant palūkanų normoms, kyla ir skolinimosi kaina. Tad vyriausybių, tame tarpe ir Lietuvos, noras išlaidauti po truputį mažėja. Taigi šiais metais tikėčiausi mažesnio išlaidavimo ir pasigirstančių kalbų apie biudžeto subalansavimą. Tad nenustebkite, jei pavasarį, vasarą ar rudenį išgirsime apie mokesčių didinimą ar naujų mokesčių įvedimą. Taip bus siekiama subalansuoti biudžetą.

– Apžvelgėme centrinių bankų, vyriausybių veiksmus. Yra dar trečias toks subjektas – verslas. Štai elektromobilius gaminanti „Tesla“ didina savo pasiūlą, o kainą sumažino net 20 proc. Ką rodo toks indikatorius?

Tikėtina, kad gali išaugti bankrotų skaičius, nedarbo lygis.

– Tai yra geras indikatorius gyventojams, vartotojams. Iš pradžių mes turėjome infliacijos šuolį, kuris atsirado dėl dviejų priežasčių. Pirma – į ekonomiką įlietas didelis kiekis pinigų ir mažai prekių dėl pandemijos ribojimų. Antra – tai energetikos kainų šuolis, kurį išprovokavo Rusijos invazija į Ukrainą. Tai dabar turbūt turėsime priešingą situaciją. Vis daugiau matysime tokių akcijų, „atrakcijų“, kainų mažinimo, bent jau jų nedidinimo iš verslo pusės. Ir infliacijos mes didelės neturėsime šiemet. O ką turėsime? Tikėtina, kad gali išaugti bankrotų skaičius, nedarbo lygis.

– O kada ateis vadinamas aukso viduriuko laikas?

– Idealiu scenarijumi, tai labai geri turėtų būti 2024 metai, nes tikėtina, kad daugiau ar mažiau infliacija bus suvaldyta. Ir centriniai bankai, pamatę, kad recesija beldžiasi į duris, tikėtina, kad nustos didinti palūkanų normas, gal net jas sumažins. Taigi 2024-ieji gali būti grįžimo metai į tą tvaraus augimo kelią, kurį mes Lietuvoje turėjome praktiškai gerą penkmetį – nuo 2015 iki 2019 metų.