- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gyventojams ir įmonėms vis sunkiau susimokėti už paslaugas ir prekes, todėl vis daugėja prašymų mokėjimus atidėti – jau atidėta beveik 15 milijardų eurų. Tokie prašymai signalizuoja blogėjančią ekonominę situaciją, didesnius gyventojų finansinius sunkumus. Ar tai ženklas apie artėjančią ekonominę krizę? Situaciją LNK paaiškino ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
„Mes pastebime, kad infliacija, kuri įsibėgėjo tiek euro zonoje, tiek Lietuvoje, skatina Lietuvos įmonių klientus prašyti ilgesnių mokėjimo terminų arba mokėjimo atidėjimo. Tą rodo Lietuvos banko statistika – šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvos įmonių prekybos kreditų turtas pasiekė visų laikų rekordą – 14,4 mlrd. eurų. Kuo toliau, tuo labiau klientai tiek eksporto rinkoje, tiek ir vidaus rinkoje prašo mūsų įmonių atidėti mokėjimus“, – aiškino A. Izgorodinas.
Infliacijos augimas išbalansavo lietuvių finansus.
„Per metus šio rodiklio augimas siekė apie 15 proc., o paskutinį kartą panašų spartų augimą mes matėme praeitų metų ketvirtą ketvirtį. Tai labai stipriai sutampa su infliacijos įsibėgėjimu, kas reiškia, kad energetikos kainų augimas, kitų būtiniausių prekių ir paslaugų kainų augimas išbalansavo Lietuvos įmonių klientų finansus tiek eksporto rinkose, tiek ir vidaus rinkoje. Žiūrint fundamentaliai, mūsų įmonių paklausa prekėms ir paslaugoms yra, bet klientai dėl blogėjančių savo vidinių finansų prašo vis ilgesnių ir ilgesnių atidėjimų, kas tam tikrą riziką kelia ir Lietuvos įmonėms“, – teigė ekonomistas.
Ekonomisto manymu, per 20 proc. perkopusi metinė infliacija Lietuvoje – ne būtinai pikas.
„Kol kas sunku pasakyti, ar infliacija pasiekė piką, nes Lietuvoje nuo liepos mėnesio turėsime pakankamai didelį elektros kainų augimą, taip pat naftos kaina išlieka aukšta. Laukia neprognozuojamas ruduo, nes neaišku, kokia bus situacija dujų, naftos rinkose, tad kol kas dėti parašą ant to, kad infliacija, kuri Lietuvoje pasiekė 20 proc., pasiekė piką, aš negalėčiau“, – tvirtino A. Izgorodinas.
Ekonomistas aiškino, kad infliacija euro zonoje gali ir jau dabar palankiai veikia Lietuvos eksportą, nes kainoms kylant Vakarų Europos gamintojai ieško būdų pagaminti prekes pigiau, o Lietuva yra būtent ta valstybė.
Mes išlaikome dviženklį eksporto augimą nepaisant to, kad euro zoną jau nuo šių metų pradžios labai stipriai kamuoja infliacija.
„Jeigu žiūrėtume paskutinius euro zonos makro rodiklius, tai jie mane šiek tiek neramina, nes euro zonos gyventojų nuotaika nukrito į tokį patį lygį, kuris buvo 2020-ųjų pavasarį. Tai reiškia, kad euro zonos gyventojai bus nelinkę pirkti brangesnių prekių, o tai kelia šiokią tokią riziką Lietuvos eksportui, kuris yra pagrindinis Lietuvos ekonomikos komponentas. Iš kitos pusės, tai, kad krizę euro zonoje ir pasaulyje kelia sparti infliacija, yra labai naudinga Lietuvai. Jeigu mes pasižiūrėtume naujausius Lietuvos eksporto skaičius, tai mes išlaikome dviženklį eksporto augimą nepaisant to, kad euro zoną jau nuo šių metų pradžios labai stipriai kamuoja infliacija. Man pradeda atrodyti, kad Lietuvos eksportuotojams ir įmonėms ta infliacija iš dalies yra naudinga, nes kuo sparčiau kyla kainos Europoje, tuo labiau Vakarų Europos gamintojai ieško variantų, kaip galima tam tikrus komponentus ar prekes pasigaminti pigiau. Aišku, viena iš valstybių yra Lietuva. Teoriškai žiūrint, kuo aukštesnė bus infliacija, tuo daugiau galimybių turės Lietuvos eksportuotojai gauti naujų užsakymų dėl kontraktinės gamybos“, – aiškino A. Izgorodinas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Padidėjus infliacijai Lietuvos įmonėms taip pat atėjo sunkūs laikai – iškilo energetikos kainos, o pajamos vis atsideda, mat klientai, kamuojami tos pačios infliacijos, prašo nukelti mokėjimo terminus.
„Pirmiausia tai reiškia didėjančią įtampą įmonių finansams. Įsivaizduokite standartinę Lietuvos bendrovę – jai labai stipriai pakilo energetikos išlaidos viduje ir klientai prašo vis ilgesnių atidėjimų tiek Lietuvos rinkoje, tiek eksporto rinkose. Tai reiškia, kad standartinei Lietuvos įmonei labai sunku subalansuoti savo finansus, nes išlaidos labai didelės, o pajamos vėluoja. Tai reiškia, kad kai kurios įmonės gali patirti rimtų problemų savo viduje“, – sakė ekonomistas.
A. Izgorodinas apie pasaulinę ekonominę krizę kalbėti neskuba. Anot jo, net jei krizė ir prasidėtų, Lietuva atsilaikytų daug geriau, nei tą darė 2008–2009 m., nes aktyviai prekiauja užsienio rinkose.
Net jei į pasaulio ekonomiką ateis susitraukimas, Lietuvoje situacija bus gerokai geresnė nei 2008–2009 metais.
„Kalbant apie pasaulį mes turėtume pamatyti kažkokius radikalesnius žingsnius – kad vartojimo statistika pradeda mažėti ir, kad situacija darbo rinkoje pradeda blogėti. Kol kas, kalbant apie mūsų pagrindines eksporto rinkas – euro zoną ir JAV – dar nėra požymio, kad situacija darbo rinkoje pradėtų stipriai blogėti. Kol kas matome tik riziką, kad trauksis vartojimas. Situacija pasaulyje tikrai blogėja, bet kol kas anksti konstatuoti, kad mes jau turime krizę. Situacija Lietuvoje – visai nebloga. Net jei į pasaulio ekonomiką ateis susitraukimas, Lietuvoje situacija bus gerokai geresnė nei 2008–2009 metais, kai visi mes pajutome tą finansų krizę. Esminė priežastis yra tai, kad 2008–2009 metais Lietuvos ekonomika buvo labai išbalansuota, pavyzdžiui, užsienio prekybos deficitas Lietuvoje siekė apie 13 proc. Šiuo metu Lietuvos užsienio prekybos perteklius siekia apie 10 proc. nuo BVP ir tai yra didžiausias rodiklis per visą Lietuvos istoriją. Tai reiškia, kad ekonomika yra konkurencinga, ji nėra išbalansuota. Jeigu į euro zoną ateis krizė, Lietuva nukris labai panašiu tempu, kaip ir visa euro zona ir tikėtina, kad mūsų BVP vis tiek liks didesnis negu 2019-ais metais prieš koronavirusą“, – komentavo A. Izgorodinas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pristatys siūlymą įpareigoti tikrinti dirbančių su vaikais teistumą už seksualinius nusikaltimus
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė antradienį Seimui pristatys siūlymą įpareigoti darbdavius kasmet tikrinti, ar dirbantieji su vaikais nėra teisti už seksualinius nusikaltimus. ...
-
LEA: per savaitę brango tik biokuras
Praėjusią savaitę šalyje mažėjo kone visų energijos išteklių kainos, išskyrus biokuro, kurio kaina šoktelėjo puse procento ir siekė 17,3 euro už megavatvalandę (MWh), praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
„European Merchant Bank“ su valstybės garantija verslui skolins per 6 mln. eurų
Lietuvoje veikiantis specializuotas bankas „European Merchant Bank“ („EMBank“) su valstybės garantija smulkiam ir vidutiniam verslui skolins per 6 mln. eurų – bankas dėl to susitarė su nacionaline plėtros įstaiga „Inve...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo 6 proc.4
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina šių metų balandį siekė 40,2 cento už kilogramą ir buvo 6 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Visgi lyginant su kovu, supirkimo kaina mažėjo 5 procentais. ...
-
A. Bilotaitė: pasieniečiai bus aprūpinti sunkiąja ginkluote10
Vidaus reikalų ministrė sako, kad pasieniečiai bus aprūpinti sunkiąja ginkluote, tačiau plačiau planų nekomentuoja. ...
-
Finansų ministerija: neplanuojama pratęsti nulinio PVM tarifo šildymui
Socialdemokratams siūlant dar vienam šildymo sezonui pratęsti gegužę baigusį galioti nulinį Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui, Finansų ministerija teigia, kad juo pratęsti neplanuojama – jos nuomon...
-
I. Šimonytė: siūlymą gynybos finansavimo didinimui Vyriausybė suformuos šią savaitę2
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad šią savaitę bus suformuluotas Vyriausybės siūlymas, kaip papildomai būtų finansuojami gynybos poreikiai. ...
-
Premjerė: išėjimo iš pensijų kaupimo aplinkybės neturi kelti rizikos antrai pakopai4
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) siūlant leisti pasitraukti iš pensijų kaupimo anksčiau nei sukanka pensijos amžius tik negalios ar kritinės ligos atveju, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad svarbios aplinkybės, kurios le...
-
Turi gerų žinių: kai kam pensijos sieks daugiau nei 755 eurus16
Vidutinė senatvės pensija turėtų augti sparčiau nei planuota – jau 2026 metais ji galėtų pasiekti 50 proc. darbo užmokesčio, teigia socialinės apsaugos apsaugos ministrė Monika Navickienė. ...
-
M. Lingė: objektyvių priežasčių tęsti nulinį PVM šildymui nėra3
Socialdemokratams siūlant dar vienam šildymo sezonui pratęsti gegužę baigusį galioti nulinį Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui, valdančiųjų konservatorių atstovas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto p...