„Praėjusiais metais, kadangi daugiau laiko buvo priversti leisti namuose, gyventojai gerino savo buitį, daugiau išleido buitinei technikai, baldams. Žmonės buvo priversti dirbti, o vaikai, studentai – mokytis namuose, tad IT pardavimai taip pat augo. (...) Sparčiai augo ir gyvūnėlių bei jų prekių pardavimai“, – konferencijos metu teigė T. Povilauskas.

Ekonomistas pažymėjo, kad ženkliai mažiau pandemijos metu lietuviai išleido su savęs reprezentavimu susijusioms priemonėms.

„Mažiau praėjusiais metais išleidome tam, kuo mes dažniausiai pasipuošiame, ką dažniausiai naudojame eidami į viešumą, bendraudami, norėdami socializuotis (...): tai apranga, avalynė, kosmetika, juvelyrika. Akivaizdu, kad ir šių prekių pardavėjams praėję metai buvo nesėkmingi“, – sakė jis.

SEB banko užsakyto tyrimo duomenys parodė, kad daugiau negu ketvirtadalis (27 proc.) apklaustųjų keliones nurodė kaip pirmą labiausiai pasiilgtą veiklą. Kelionių labiausiai ilgisi 30–49 metų gyventojai, apie 60 proc. šio amžiaus žmonių kelionės yra vienas iš prioritetų. Vykti į užsienį labiausiai svajoja vilniečiai: kone du trečdaliai (64 proc.) respondentų sostinėje keliones nurodė kaip vieną iš trijų labiausiai pasiilgtų veiklų.

Visgi SEB banko valdybos narė ir SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė pažymėjo, kad lankytis užsienio šalyse pasiilgo ir vyresnio amžiaus šalies gyventojai.

„Lankytis užsienio šalyse pasiilgo vyresni Lietuvos gyventojai, kurie yra tarp 60–74 metų amžiaus. Pusė vyresnio amžiaus apklaustųjų įvardijo, kad keliautų, jei tik turėtų tokią galimybę. Kelionės vyresnio amžiaus segmente šiek tiek nusileido pagal svarbą susitikimams su draugais. Senjorai visgi tai įvardijo pirmu prioritetu“ – teigė ji.

Tačiau S. Gutauskaitė-Bubnelienė pažymėjo, kad „apie keliones kalba didesnes pajamas gaunantys gyventojai, t. y. tie, kurie uždirba 1500 eurų per mėnesį ir daugiau“.

Apklausos duomenimis, antra labiausiai gyventojų pasiilgta veikla yra kultūros ir sporto renginiai. Galimybės grįžti į koncertų, teatro sales, sporto arenas laukia 47 proc. respondentų.

Anot S. Gutauskaitės-Bubnelienės, labiausiai kultūros renginių pasiilgo didžiuosiuose miestuose ir mažesniuose namų ūkiuose gyvenantys žmonės.

„Labiausiai į teatrų ir koncertų sales nori grįžti 40-59 metų gyventojai, kiek labiau didžiuosiuose miestuose gyvenantys. (...) Renginius kaip išsiilgtą reiškinį minėjo mažesniuose namų ūkiuose gyvenantys žmonės“, – sakė ji.

Nedaug atsilieka gyvi, o ne kompiuterio ekrane vykstantys susitikimai su draugais – jų ilgisi 45 proc. apklaustųjų.

Tuo tarpu šeimos šventes, tokias kaip vestuvės, krikštynos, jubiliejai, tarp trijų labiausiai pasiilgtų veiklų minėjo 37 proc. apklaustųjų, dažniau vyresni, miestelių ir kaimo gyventojai.

Galimybės grįžti į restoranus ir kavines labiausiai laukia jaunimas, 18–29 metų respondentai, daugiau – sostinės gyventojai. Tarp labiausiai pasiilgtų veiklų restoranų ir kavinių lankymą minėjo 29 proc. apklaustųjų.

„Jei pažiūrėtume į kitas amžiaus grupes, tai tik penktadalis vyresnių nei 60 metų apklaustųjų įvardino, kad norėtų grįžti į restoranus ir kavines“, – pažymėjo S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

„Progų apsilankyti kavinėse ir restoranuose natūralu pasigenda didesnes pajamas gaunantys žmonės, ir 40 proc. tokių apklaustųjų yra tie, kurie gauna daugiau nei 1500 eurų pajamas“, – pridūrė ji.

T. Povilauskas, komentuodamas apklausos duomenis, prognozavo, kad labiausiai šiemet šalies gyventojai išleis toms veikloms, kurios buvo labiausiai ribojamos.

„(Išleis tiems – ELTA) verslo sektoriams, kurie praėjusiais metais labiausiai nukentėjo. Tai – kelionių sektorius, renginių organizavimo sektorius ir kas siejasi su bendravimu, t. y. maitinimas, tam tikri renginiai. Akivaizdu, kad visi esame šioms paslaugoms pasiryžę išleisti daugiau, (...) tikėkimės 2021 metais galimybių tam bus daugiau. Manau, kad mes sąlyginai norėsime atsigriebti už prarastus metus“, – tikino jis.

Palyginti su 2020 metais, metinę šalies maitinimo įstaigų apyvartą SEB bankas prognozuoja šiemet augsiant 18 proc.

Kalbėdamas apie suvaržymų dėl pandemijos laisvėjimą, T. Povilauskas teigė, kad šie greičiausiai atsilaisvins tik vasaros pradžioje.

„Galvojame, kad tie ribojimai iš esmės atsilaisvins greičiausiai tik vasaros pradžioje. Akivaizdu, kad jau šių metų pirmąjį ketvirtį gyvensime su didele puokšte ribojimų (...). Antras ketvirtis greičiausiai bus ėjimas į švelnesnius ribojimus ir normalesnį gyvenimą. Ir tikimės, kad jau vasarą, trečiąjį ir ketvirtąjį ketvirtį, paslaugų sektoriai ims sparčiau atsigauti ir mes jau galėsime matyti jų kilimą iš pelenų“, – teigė jis.