„Mano manymu vartotojų pasitikėjimo mažėjimas buvo sąlygotas streso ir įtampos dėl antro karantino. Nes jei žiūrėtume į šių metų spalio-lapkričio pokytį, vartotojų pasitikėjimas nukrito iš esmės nelabai stipriai, tik 5 proc. punktais. Tuo tarpu jei pažiūrėsime, kaip jis pasikeitė balandį-kovą, kai karantinas buvo įvestas pirmą kartą, nuosmukis siekė 16 proc. punktų. Tad iš esmės tokio didelio streso tarp gyventojų kaip per pirmąjį karantiną nematyti“, – Eltai teigė jis.

Ekonomistas pažymėjo, kad nors visuomenė pesimistiškiau vertina šalies ekonomines perspektyvas, patys ekonominės situacijos pablogėjimo nejaučia.

„Matyti labai didelis atotrūkis tarp psichologinės panikos, kurią rodo žmonių prognozės apie ekonomikos perspektyvas, kuri, anot jų, labai pablogėjo, ir tarp to, kaip gyventojai realiai finansiškai jaučiasi. Nes gyventojų finansinės padėties prognozės išliko pakankamai optimistiškos: gyventojų, kurie yra optimistiškai nusiteikę dėl savo finansų padėties perspektyvų, dalis yra didesnė nei tų, kurie nusiteikę pesimistiškai“, – kalbėjo A. Izgorodinas.

Aleksandras Izgorodinas / Gedimino Savickio/ELTOS nuotr.

„Taigi vartotojų lūkesčiai pablogėjo, bet tik dėl to, kad žmonėms atrodo, jog ekonominė situacija blogės, nors realiai savo ekonominės situacijos pablogėjimo jie nejaučia“, – tikino jis.

Žmonių, ketinančių išleisti daugiau pinigų dideliems pirkiniams lapkritį, dalis išlieka tokia pati, kaip spalį – 24 proc., o lyginant su praeitų metų atitinkamu laikotarpiu, daugiau išlaidauti ketinančių žmonių dalis sumažėjo 3 proc. punktais. Anot A. Izgorodino tai parodo, kad „žmonių lūkesčių nuosmukis labiau siejasi su psichologiniais aspektais, o ne su realia finansų situacija“.

„Tai yra pakankamai gerai, nes žmonės yra blogiau nusiteikę, bet ketina leisti kone tiek pat pinigų kaip praeitais metais“, – tikino jis.

„Visgi išlieka reali tikimybė, kad dėl labiau pesimistinių vartotojų nuotaikų vartojimas ketvirtą ketvirtį nebus toks geras kaip trečią ketvirtį“, – pridūrė ekonomistas.

Vertindamas vartotojų pasitikėjimo rodiklio mieste ir kaime skirtumą, lygų 1 proc. punktui, A. Izgorodinas teigė, jog mažą skirtumą galėjo lemti pramonės sektoriaus atsigavimas po pirmosios COVID-19 bangos.

„Pramonės sektorius Lietuvoje yra labiau koncentruotas regionuose, o pramonė tikrai atrodys pakankamai gerai ketvirtą ketvirtį, nes atsigaunant paklausai už ES ribų, atsigauna ir euro zonos pramonė. Taigi regionų, kuriuose dažniausiai ir veikia pramonė, darbdaviai šiuo metu laikosi pakankamai neblogai. Tad atitinkamai ir žmonės, kurie dirba kaimuose ir regionuose yra taip pat optimistiškai ar pesimistiškai nusiteikę kaip ir žmonės, kurie gyvena sostinėje“, – sakė jis.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis šiemet lapkritį buvo minus 4 ir, palyginti su spaliu, sumažėjo 5 proc. punktais, pranešė Lietuvos statistikos departamentas.

Lapkritį, palyginti su spaliu, gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis per ateinančius 12 mėn. gerės dalis sumažėjo 6 proc. punktais, nuo 25 iki 19 proc. Tuo tarpu manančiųjų, kad padėtis pablogės, padaugėjo 16 proc. punktų, nuo 29 iki 45 proc.

Nors namų ūkio finansinės padėties prognozės, palyginti su spaliu, buvo pesimistiškesnės, optimistiškai nusiteikusių gyventojų dalis išliko didesnė, nei nusiteikusių pesimistiškai: 21 proc. gyventojų nurodė, kad padėtis gerės, 15 proc. – kad blogės (spalį – atitinkamai 25 ir 11 proc.). Kaip ir praėjusį mėnesį, 55 proc. gyventojų manė, kad padėtis nesikeis.