„Laikinieji talonai, net ir cirkuliavę rinkoje kartu su rubliais, iškart suvaldė rublinę infliaciją. Jie daugiausiai buvo skirti tam, kad nebūtų išpirkta Lietuva. Pavyzdžiui, vieną dieną duoda krūvą rublių, pasiima tavo automobilį, o kitą dieną, valstybei prispausdinus jų kur kas daugiau, šie dėl infliacijos tampa nieko verti“, – teigia R. Vainienė.

Anot ekonomistės, nors valstybei šie pinigai ir turėjo didelę reikšmę, tačiau tai buvo „labiau kaip pažaidimas“, o ne ilgalaikės valiutos įvedimas.

„Labai trūko patirties. Valstybė dar daugelio nebuvo pripažinta ir trūko patirties kažką sukurti. (...) Tai buvo tarpinis sprendimas, o kad iškart nebuvo prieita nuo rublio prie lito, lėmė ir ekonominės priežastys, pavyzdžiui blokada“, – prisiminimais dalinasi ekonomistė.

Daugiau apie pirmuosius lietuviškus pinigus po nepriklausomybės atgavimo – laidoje „Laba diena, Lietuva“.