„Parama reikalinga todėl, kad aš bedarbis šiuo metu. Žmona uždirba nedaug, šildymas brangus. Tai visiškai elementaru“, – sakė kalbintas žmogus, laukiantis eilėje.

Tuo pačiu laiku, tik kitoje vietoje, prekybos centre, taip pat didelis žmonių srautas. Tik čia žmonės graibsto ne paramą, o nuolaidas.

Nuolaidų medžiojimo metas prasidėjo. Penktadienį, lapkričio 25 d. prasidėjo „Juodojo penktadienio“ išpardavimai.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Oi, šunų maisto, kosmetikos dukrai, sau kosmetikos“, – apie savo pirkinius pasakojo pakalbintos prekybos centro lankytojos.

Anot „Swedbank“, daugiau nei pusė gyventojų per išpardavimus prisiperka prekių, kurių taip niekada ir nepanaudoja, bet gyventojai teigia, kad kaip tik per tokias dienas sutaupantys.

Paprastai prekybininkai „Juodojo penktadienio“ rezultatus skaičiuoja dienos pabaigoje, bet kai kurie dar tos pačios dienos rytą paskelbė apie keturis kartus didesnius pardavimus nei įprastai.

„Juodojo penktadienio“ išpardavimai gali būti geresni, nei šiuo metu tikimasi.

„Aš manau, kad „Juodojo penktadienio“ išpardavimai gali būti geresni, nei šiuo metu tikimasi“, – dalijosi įžvalga ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Bet žmonės gausiai pirko ir iki nuolaidų. Pasak ekonomistų, keletą mėnesių iš eilės prekyba krenta tik dvejose srityse: ne pirmo būtinumo maisto produktų ir elektronikos. Likusios mažmeninės prekybos apyvartos toliau auga.

„Nominalia apimtimi, t. y. Skaičiais infliacija yra didžiulė, skaičiai rekordiniai. Ir nepaisant infliacijos, kažkokio drastiško vartotojų elgesio pasikeitimo dar vis nėra“, – teigė ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Iš kur pinigai?

Svarstoma, kodėl esant tokiai ekonominei situacijai žmonės suka galvą ne dėl infliacijos, santaupų ar šildymo kainų, o naujų pirkinių.

„Perkam viryklę naują. Iš kur turiu pinigų? Butą pardaviau, nusipirkau kitą butą ir noriu, kad gražiai ir naujai atrodytų viskas“, – išdėstė viena prekybos centro lankytojų.

„Iš kur pinigai? Dirbam. Infliacija visur, todėl reikia gyventi, džiaugtis gyvenimu ir naudotis nuolaidomis“, – juokėsi kalbintos merginos.

„Infliacija nestoja. O iš kur pinigai? Iš santaupų turbūt. Ekonomistai sako, kad lietuvių santaupos rekordinės“, – svarstė praeivis.

Kad gyventojai dar turi pinigų ir gali išlaidauti tiek pat, kiek ir pernai, rodo santaupos Lietuvos bankuose.

Kainos kiltų gerokai mažiau, jeigu vartojimo apimtyse įvyktų rimtesni pokyčiai.

„Rugsėjo mėnesį laikė apie 20 mlrd. eurų indėlių. Ši suma pastaruoju metu nemažėja“, – tikino Lietuvos banko makroprudencinės analizės skyriaus vadovas Algirdas Prapiestis.

Prisideda ir augančios pajamos. Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet atlyginimai augs 13 proc. Kitąmet augimas prognozuojamas 10 proc. augimas. Toks augimas perkops pačią infliaciją.

„Atlyginimų augimas vis dar pakankamai spartus. Taip pat vyriausybė savo sprendimais užtikrino pajamų didėjimą žemiausias pajamas uždirbantiesiems“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.

Ekonomistų perspėjimas

Gerėja ir vartotojų nuotaikos. Žmonės optimistiškiau žiūri į ekonomiką, darbo rinką ir asmeninius finansus.

„Žmonės pozityviau pradėjo žiūrėti į ateitį. Tai gali tapti svarbiu aspektu, nes tie žmonės, kurie turi finansinių išteklių, jie gali grįžti į vartojimą“, – darė išvadas A. Izgorodinas.

Ekonomistai įspėja – jei gyventojai toliau aktyviai pirks, tada neverta tikėtis ir kainų mažėjimo.

„Vienareikšmiškai kainos kiltų gerokai mažiau, jeigu vartojimo apimtyse įvyktų rimtesni pokyčiai. Čia tikriausiai tinkamas metas visiems pergalvoti savo pirkinių krepšelius“, – reziumavo I. Genytė-Pikčienė.

Metinė infliaciją spalį sudarė 22 proc. Tai jau laikoma pasiektu piku, tačiau iki vienženklio skaičiaus kainos turėtų nukristi jau tik kitais metais.