Plačiau apie naują skolinimosi erą papasakojo „Creditea“ vadovas Tomas Bataitis.

– Dažniausiai, kai imamos paskolos, kalbame apie sugedusią buitinę techniką, automobilį. Ar dabar galime kalbėti ir apie kriptovaliutas?

– Taip. Dažniausiai vartojimo paskola būna imama, kai „ištinka gyvenimas“, kai planuojamas kažkoks didesnis pirkinys. Žmogus įsivertina, kad jam geriau pasiimti paskolą nei mokėti iš karto. Kai klientai pateikia paraišką paskolai, mes visada bandome išsiaiškinti, kokia yra jos paskirtis. Pastebėjome tokią tendenciją, jog neretai klientai skolindamiesi pamini – skolinasi, kad investuotų. Tada aiškinamės giliau, kokius investavimo būdus ketina išmėginti. Jei individualios veiklos savininkas, kuriam tuo metu trūksta lėšų ir reikia investuoti, kad jis atsidarytų dar vieną prekybinį punktą, tai tokia investicija normali. Bet jei klientas pamini kriptovaliutas, įvairias internetines platformas, tokiu atveju informuojame klientą, kad yra didelė sukčiavimo tikimybė. Mes laikomės visų atsakingo skolinimosi taisyklių ir nepatvirtiname tokių paskolų.

– Ar tarp jūsų klientų, kurie norėtų skolintis kriptovaliutoms yra ne tik jauni žmonės, bet ir senjorai?

– Tikrai taip. Iš tų žmonių, kurie pas mus kreipėsi gauti paskolą ir paminėjo, kad nori investuoti į kriptovaliutas, vyriausias žmogus buvo 76 metų. Žmonės pagal amžių pasiskirsto įvairiai. Tačiau dažniausiai tai yra vyrai. Ir neretai atmetame tuos prašymus, nes vartojimo paskola nėra tam skirta ir klientai rizikuoja būti apgauti arba prarasti pinigus, kuriuos reikės grąžinti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kiek pinigų žmonės nori investuoti į kriptovaliutas?

– Labai įvairiai. Sumos svyruoja nuo 100 eurų iki 5 tūkst. eurų. Priklauso nuo to, kuo tas žmogus yra susidomėjęs, kokią informaciją jis turi.

Jei apskritai kalbame apie investavimą, tai pagrindinė, auksinė taisyklė yra tokia – reikia investuoti savomis lėšomis.

– Lietuvių santykis su kriptovaliutomis tampa vis glaudesnis. Ar galima paimti paskolą kriptovaliuta? Ar tai yra legalu?

– Net neabejoju, kad rinkoje yra tokių pasiūlymų, galbūt ne Lietuvoje. Užsienio rinkoje yra daugybe platformų, kurios bando spekuliuoti. Tačiau bet kokiu atveju, mano vertinimu, to nerekomenduoju. Tarkime, jūs nusprendžiate pasiskolinti dešimt bitkoinų iš kažkokios neaiškios platformos. Šiandien tai būtų kažkur apie 250 eurų, tačiau kriptovaliutų kainos svyruoja labai greitai, dėl to jos ir yra tokios patrauklios. Gali būti, kad jūsų pasiskolinti dešimt bitkoinų rytoj jums kainuos 750 eurų. Labai rekomenduoju to nedaryti.

– Ar žmonės vietoje to, kad investuotų ir gautų pajamų, kaip tik gali dar labiau įsiskolinti?

– Taip. Jei kalbame apie skolinimąsi investavimui, tai reikia suprasti, kad yra rizika, kad investicija nepasiseks, o paskolą reikės grąžinti. Todėl visada reikia labai atsargiai įvertinti savo galimybes.

– Ar lietuviai elgiasi taip, nes neturi finansinio raštingumo žinių?

– Gali taip būti, tačiau paskutiniai mūsų tyrimų duomenys parodė, kad žmonės pasitiki savo finansiniu raštingumu. Jei apskritai kalbame apie investavimą, tai pagrindinė, auksinė taisyklė yra tokia – reikia investuoti savomis lėšomis. Reikia turėti pakankamą finansinį kapitalą juodai dienai. Rekomenduojama, kad turėtumėte susitaupę bent pusės metų išlaidoms ir tik tada, jei yra atliekamų lėšų, galima investuoti.