- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Parduotuvių lentynose importuojami maisto gaminiai sudaro didelę dalį Lietuvos pirkėjams siūlomo asortimento. Tai ypač pastebima žvelgiant į pieno ir mėsos skyrius. Visgi vartotojų apklausos rodo, kad dauguma šalies pirkėjų prioritetą teikia vietiniams produktams, rašo „Lietuvos rytas“. Pasak mokslininkų ir ekspertų, tokiam šalies gyventojų pasirinkimui yra pagrindo – lietuviškų ir importuojamų maisto gaminių kokybė iš esmės skiriasi.
Dienraščio duomenimis, vienas iš šalies universitetų šiais metais atliko 32 pieno prekės ženklų, parduodamų Lietuvos parduotuvėse, tyrimą. Jis atskleidė didelius kokybės skirtumus.
Tyrime dėmesys skirtas piene aptinkamam išrūginių baltymų kiekiui. Tai – žmogaus organizmui naudingiausia sudėtinė pieno dalis, kurioje gausu aminorūgščių.
Išlaikyti šiuos baltymus sudėtyje nėra lengva, nes jie yra itin jautrūs aukštai temperatūrai. Netinkamai pasterizuojant pieną, išrūginiai baltymai keičia savo struktūrą – denatūruoja – ir praranda savo biologinę vertę.
Remiantis tyrimu, išrūginių baltymų kiekis 32 prekės ženklų pieno mėginiuose skyrėsi net iki 6 kartų. Pasitaikė ir tokių produktų, kuriuose visai nebuvo aptikta nedenatūruotų baltymų.
Nors iš visų tirtų produktų tik 6 buvo pagaminti Lenkijoje, dalyje jų vertingųjų baltymų kiekis buvo mažesnis už vidutinį.
Geriausiai iš visų buvo įvertintas „Pieno žvaigždžių“ gaminamas „Dvaro“ pienas, teigiama „Lietuvos ryte“.
Remiantis tyrimu, išrūginių baltymų kiekis 32 prekės ženklų pieno mėginiuose skyrėsi net iki 6 kartų.
Klaidinanti reklama nepraslydo pro akis
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, prieš kelerius metus lenkiškuose pieno produktuose rastas didesnis nei leistina enterobakterijų kiekis. Tai reiškia, kad nesilaikyta higienos reikalavimų arba buvo užteršta gamybos linija. Taip pat nustatyti ir ženklinimo etiketėse pažeidimai.
O vartotojai Lietuvoje į etikečių pažeidimus ar kitokį informacijos neatitikimą reaguoja jautriai – tai įrodė ir šio rudens pradžioje pasirodžiusi vieno prekybos tinklo reklamos kampanija.
Jos metu buvo skelbiama, kad lenkiški pieno produktai yra pagaminti Lietuvoje. Visgi akylesni prekybos tinklo klientai netrukus pastebėjo, kad dalis šių produktų iš tiesų yra gaminama Lenkijoje, o ne Lietuvoje.
VMVT portalui lrt.lt teigė, kad tai – klaidinanti reklama, o prekybos tinklo atstovai šį neatitikimą aiškino įsivėlusia žmogiškąja klaida.
Lenkija nėra kokybės lyderė
Ekspertų teigimu, įvežtinės ir lietuviškos mėsos kokybė taip pat nėra vienoda. Didžiausi skirtumai pastebimi lyginant mūsų šalies ir Lenkijos gamintojų mėsą.
Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius „Lietuvos rytui“ teigė, kad nemažą dalį kiaulienos perdirbėjai atsigabena iš kitų šalių, tačiau lenkiškos jie vengia.
„Gamintojai vertina išeigą, nes ne visų skerdenų kokybė yra vienoda. Lenkijos ūkiuose užaugintų kiaulių skerdena yra šlapesnė, neretai nesubrendusi, gaminant išsiskiria daug vandens. Tokia perdirbti nėra tinkama, todėl ir perkama už tą pačią kainą geresnės kokybės skerdena kitose valstybėse“, – „Lietuvos rytui“ sakė E. Mackevičius.
Lenkijos ūkiuose užaugintų kiaulių skerdena yra šlapesnė, neretai nesubrendusi, gaminant išsiskiria daug vandens.
Jam antrino ir Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas. Jis „Lietuvos rytui“ aiškino suprantantis, kodėl verslas įsileidžia lenkišką produkciją. Pagrindinė priežastis – žema kaina. Tačiau, anot G. Kauzono, Lenkija nėra kokybės lyderė.
„Mūsų gamintojų į rinką tiekiama vištiena atitinka aukštus, Skandinavijoje įprastus kokybės standartus.
Reikia suprasti ir tai, kad Lietuvoje dažnai remiamasi uždara gamybos grandine, kai gamintojas atsako už visus jos etapus, įskaitant ir paukščių auginimą.
O Lenkijos paukštienos ūkiai yra decentralizuoti – dalis įmonių mėsą tik perdirba, bet jos neaugina. Taigi tokie perdirbėjai negali užtikrinti atsekamumo, o už siūlomų sąlyginai mažesnių kainų dažnai slypi prastesnės paukščių auginimo ir jų mėsos apdorojimo sąlygos“, – „Lietuvos rytui“ teigė pašnekovas.
Klauso pirkėjų norų
Prekybos tinklų atstovai taip pat pastebi, kad vartotojai Lietuvoje dažniau renkasi lietuviškus mėsos gaminius.
„Matome, kad pirkėjai teikia pirmenybę lietuviškai vištienai. Palyginti su ankstesniais metais, mūsų prekybos tinkle jos parduodama daugiau. Reaguodami į pirkėjų poreikį asortimente didiname būtent lietuviškos vištienos dalį, sveriamos šviežios mėsos vitrinose prekiaujame tik lietuviška vištiena“, – vasarą „Lietuvos rytui“ pasakojo „Maxima“ atstovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.
Tuo tarpu „Rimi“ visai neprekiauja iš užsienio valstybių atvežta paukštiena. „Itin vertiname lokalumą ir darnų vystymąsi, tad prekiaujame tik Lietuvoje užauginta vištienos produkcija. Pastebime, kad ir mūsų klientams svarbi šios produktų kategorijos kilmės šalis, taip pat matome ir kokybinius jos skirtumus, pavyzdžiui, spalvos, skonio. Taip pat tikime, kad, norint plėtoti tvarų verslą ir puoselėti aplinkosaugą, svarbu, jog produktai būtų kuo šviežesni ir atvežti iš netoliese esančių ūkių“, – teigė „Lietuvos ryto“ kalbinta „Rimi Lietuva“ ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose2
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos2
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES1
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų3
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...
-
VMVT: griežtinami reikalavimai augintinių įvežimui į ES iš Rusijos ir Baltarusijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad griežtinamas augintinių įvežimas į Europos Sąjungos šalis iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuo rugsėjo 16 dienos įvežamam gyvūnui turės būti atliktas pasiutligės antikūnų s...
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus4
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams5
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...
-
Tyrimas: Lietuva pagal investicinį patrauklumą pernai smuko į 24-tą vietą5
Lietuva pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) patrauklumą pernai buvo 24–toje vietoje Europoje – keturiomis pozicijomis žemiau nei 2022-aisiais, rodo naujausias bendrovės EY tyrimas „Europe Attractiveness Survey“. ...