Monika atsiėmė santaupas iš antrosios pensijų pakopos. Tiesa, kol kas jų niekur kitur neinvestavo.
„Tiesiog pagalvojau, kad kažkaip taip geriau. Per daug labai nemąsčiau, bet taip susigalvojau“, – pasakojo Monika.
Moteris sako sistema nepasitikinti – esą joje per dažnai viskas keičiasi.
„Anglijoje yra buvę, kad pensijų fondai subankrutuoja ir dingsta su tais pinigais, tai irgi yra pavojus“, – teigė Monika.
Valdžią nebekaitalioti antrosios pakopos sąlygų perspėja ir Tarptautinis valiutos fondas.
„Aš asmeniškai čia nematau jokios reformos – tai yra antireforma“, – pareiškė fondo valdybos narys Vitas Vasiliauskas.
Anot fondo, po tokių sprendimų gyventojų pensijos sudarys dar mažesnę dalį buvusio atlyginimo. Šiuo metu vidutinė pensija vos viršija pusę anksčiau gautos algos.
„Tiesiog reikia atsipalaiduoti ir gyventi, nes kitaip nežinai, ką daryti. Čia tokia mano asmeninė nuomonė“, – kalbėjo Monika.
Ekspertai pabrėžia, kad norint išlaikyti įprastą gyvenimo kokybę ir senatvėje, pensija turėtų siekti bent 70–80 proc. buvusio atlyginimo.
„Neseniai įvykę pokyčiai antroje pensijų pakopoje sumažins pakeitimo normą, todėl labai svarbu užtikrinti pensijų sistemos stabilumą“, – teigė Tarptautinio valiutos fondo delegacijos vadovė Kazuko Shirono.
Vis dėlto skeptikų netrūksta.
„Antra pakopa pas mus veikia daugiau nei 20 metų, žmonės išeina į pensiją ir gauna tikrai labai mažas sumas. Vertinimai čia gali būti dvejopi“, – aiškino finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Dar prieš mėnesį prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad antrąją pakopą reikia gelbėti, jog ši visiškai nesugriūtų. Prezidento teigimu, sistemą reikėtų reformuoti dar kartą, atsisakant privalomo anuiteto.
„Nereikia išpilti su vonele visko, kas ten buvo. Reikia išsaugoti pensijų kaupimo principą“, – anksčiau sakė G. Nausėda.
Tokią idėją iškėlęs Lietuvos bankas kol kas į platesnes diskusijas dėl antrosios pakopos nesileidžia.
„Mes svarstome ne vieną pasiūlymą, kaip būtų galima žingsniuoti toliau“, – teigė Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus.
Lietuvos bankas taip pat vengia komentuoti siūlymus dėl anuitetų ar valstybės paskatos kaupimui naikinimo.
„Tikrai nenoriu komentuoti vieno ar kito siūlymo“, – tikino G. Šimkus.
Tarptautinis valiutos fondas taip pat ragina Lietuvą mažiau išlaidauti.
„2026 metai – viskas tvarkoje, mes švenčiame. Bet jūs suprantate, kad po kiekvieno šventimo ateina pagirios“, – perspėjo V. Vasiliauskas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Kyla klausimų, ar tokiu tempu leidžiant pinigus ateityje nereikės vėl didinti mokesčių.
„Reikia pasižiūrėti, kiek surenkama pinigų, ar nėra paliktų landų. Žmones tikrai reikia nuraminti – didesnių mokestinių pakeitimų artimiausiais metais nenumatome“, – sakė K. Vaitiekūnas.
„Pernai priimta ir šiemet įsigaliojusi mokesčių reforma papildomų pajamų duoda tik 0,6 procento. Kalba eina apie fiskalinės drausmės laikymąsi“, – teigė V. Vasiliauskas.
Tarptautinis valiutos fondas Lietuvai jau ne vienus metus kartoja tas pačias pastabas.
„Tie žemai kabantys vaisiai, kaip nekilnojamojo turto mokestis, galėtų būti nuskinti ir panaudoti viešiesiems finansams“, – aiškino V. Vasiliauskas.
Vis dėlto finansų ministras išlaidų karpyti kol kas neketina.
„Tai yra gairės, kuriomis galime pasinaudoti taip, kaip mums atrodo tinkamiausia“, – teigė K. Vaitiekūnas.
Tarptautinio valiutos fondo prognozėmis, Lietuvos ekonomika šiemet augs beveik 3 procentais.
„Infliacija šiemet augs iki 5,2 procento“, – teigė K. Shirono.
Infliacijos prognozė pabloginta dėl krizės Hormūzo sąsiauryje.
(be temos)
(be temos)