E. prekybos ekspertas Vytautas Vorobjovas mano, jog e. prekyboje konkurencija šiuo metu yra pakankama. Advokatų kontoros „Sorainen“ partneris Daivis Švirinas abejoja, ar baudų už klaidinančią reklamą didinimas užkirs kelią kainų didėjimui.

„Mūsų elektroninė prekyba, nekalbant apie maisto prekes, veikia europinės konkurencijos sąlygomis, ir Konkurencijos taryba visiškai nekontroliuoja pardavėjų iš užsienio, kurie prekiauja Lietuvoje. Mažiau kontroliuojami jie įgyja konkurencinį pranašumą prieš vietinius rinkos žaidėjus. Jei dar labiau apribosime savas įmones, tai ilgainiui Lietuvos verslui neišeis į naudą“, – BNS sakė V. Vorobjovas.

Šiuo metu maksimali bauda už klaidinančią reklamą siekia 8,7 tūkst. eurų. Pastaraisiais metais didžiausių baudų už šiuos pažeidimus susilaukdavo e. prekybos įmonės.

Dalia Grybauskaitė siūlo baudas susieti su įmonės pajamomis ir skirti baudas iki 3 proc. metinių pajamų, bet ne daugiau 100 tūkst. eurų. Už pakartotinį pažeidimą bauda siektų 6 proc. pajamų, bet ne daugiau 200 tūkst. eurų.

V. Vorobjovo manymu, prezidentė tikriausiai siekia efektyviau kovoti su karteliniais susitarimais dėl kainų. Jo įsitikinimu, e. prekyboje konkurencija šiuo metu yra pakankama.

„Nemanau, kad situacija rinkoje dėl griežtesnio reguliavimo pasikeistų, nes jau dabar baudos yra pakankamai skausmingos. Konkurencijos taryba jau dabar yra paveikusi tai, kaip e. parduotuvės rodo nuolaidas, kaip įvardina akcijas, jos jau pakeitė savo komunikaciją, todėl nemanau, kad yra didelio reikalo dar papildomai griežtinti“, – kalbėjo e. prekybos ekspertas.

Nelabai suprantu, koks yra ryšys tarp sankcijų už klaidinančią reklamą griežtinimo ir kainų didėjimo arba mažėjimo.

Advokatų kontoros „Sorainen“ partnerio Daivio Švirino teigimu, baudas už klaidinančią reklamą siūloma didinti ženkliai – 15 kartų, o už pakartotinį – 30 kartų, tačiau teiginiai, jog tai turėtų užkirsti kelią kainų didėjimui, kelia abejonių.

„Nelabai suprantu, koks yra ryšys tarp sankcijų už klaidinančią reklamą griežtinimo ir kainų didėjimo arba mažėjimo. Tokio tiesioginio ryšių nelabai įsivaizduoju“, – BNS sakė D. Švirinas.

Jis taip pat pabrėžė, kad reklama kaip kūrybinis žanras labai dažnai „vaikšto peilio ašmenimis“.

„Kai Konkurencijos tarybos pareigūnai vertina reklamas, mes atstovaudami savo klientams matome, kad kartais tas požiūris yra labai siauras ir išimtinai formalus. Jeigu laikytis konkurencijos tam tikrų vertinimų, reklama kaip tokia turėtų išnykti, nes nebelieka jos atliekamos funkcijos“, – teigė „Sorainen“ partneris.

Jis taip pat skeptiškai vertino už Konkurencijos įstatymo pažeidimus – pavyzdžiui, kartelį, piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi ir kitus – skiriamų baudų mokėjimo tvarkos pakeitimus.

Šiuo metu įmonės baudas turi sumokėti per 3 mėnesius, bet Konkurencijos tarybos nutarimą apskundus teismui, baudos mokėjimas yra sustabdomas, tačiau pradedamos skaičiuoti palūkanos, šiuo metu siekiančios 6 procentus. Prezidentė siūlo, kad bauda visais atvejais turės būti sumokama iš karto arba pateikiama jos dydį atitinkanti finansinės institucijos garantija.

„Šiuo metu bankai baudų sumokėjimui garantijų neteikia, todėl kyla labai rimtas klausimas, kas tokią garantiją gali suteikti. Ūkio subjektui baudos gali siekti iki 10 proc. metinių pajamų, todėl visiškai natūralu, kad jis tokių pinigų gali neturėti“, – teigė D. Švirinas.

Pasak jo, nors Konkurencijos taryba dažnai laimi bylas dėl baudų už Konkurencijos įstatymo pažeidimus, būna ir atvejų, kad teismuose baudos yra panaikinamos.

„Kai dabar yra ta prevencinė priemonė dėl palūkanų, kurios yra ženkliai didesnės nei būtų galima pasiskolinti rinkos sąlygomis, skaičiavimo, ūkio subjektai visada renkasi ir kai kurie jų nusprendžia avansu sumokėti baudą ir bylinėtis toliau, nes jų vertinimu yra daug brangiau pralaimėjus bylą sumokėti ir baudą, ir palūkanas. Neturintys galimybių sumokėti baudą iš vidinių arba skolintų lėšų, jos nemoka, rizikuoja ir bylinėjasi“, – sakė D. Švirinas.

Prezidentė taip pat siūlo taisyti Teisėkūros pagrindų įstatymą – būtų aiškiai apibrėžiami atvejai, kada teisės aktų projektų poveikio vertinimas konkurencijai yra privalomas. Tikimasi, kad tai keistų įvertinti, ar projektas nedarytų žalos vartotojams bei šalies ekonomikai.

Konkurencijos taryba 2015-2017 metais už klaidinančią reklamą įmones baudė 14 kartų. Didžiausių baudų sulaukė portalą beta.lt valdanti „Cherry Media LT“ (17,5 tūkst. eurų), vaistinių tinklą „Camelia“ valdanti „Nemuno vaistinė“ (2 baudos, 13,6 tūkst. eurų), bendrovės „Karolinos turas“ ir „NT partneriai“ (po 8,7 tūkst. eurų). Taip pat baustos įmonės „Topo grupė“, „Rimi Lietuva“, „Pigu“ ir „Electronic Trade“.

Pastaruoju metu už klaidinančią reklamą vis dažniau nubaudžiamos nekilnojamojo turto plėtros bendrovės, daugiabučius reklamuodamos pažeidžiant statymus.

Autoriai: Šarūnas Sabaitis, Mindaugas Samkus