Pigūs pinigai

Nors pastarasis ECB bazinių palūkanų normų kilstelėjimas tikrai ne pirmas, tačiau itin skausmingas gyventojams ir įmonėms, teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Leonardas Marcinkevičius.

Jis skaičiuoja, kad, 2022-ųjų liepą pirmą kartą po ilgo laiko pakėlusi bazines palūkanų normas, kiek daugiau nei po metų ECB Valdančioji taryba tai padarė net dešimtą kartą iš eilės. „Euro zonos istorijoje yra buvęs vos vienas atvejis, kai palūkanos dešimt kartų buvo keičiamos didėjimo kryptimi. Vis dėlto tai nebuvo daroma be atokvėpio, posėdis po posėdžio. Tuomet per ketverių metų laikotarpį, nuo 2003 m. iki 2007 m., jos pakeltos nuo 1 proc. iki 3,25 proc.“, – primena L. Marcinkevičius.

Palyginkime: dabar vos per vienų metų laikotarpį bazinės palūkanų normos pakeltos 4,5 proc. punktais. To imtis ECB teko siekiant normalizuoti į viršų šovusį kainų augimą, tačiau L. Marcinkevičius sako, kad prie šio šuolio nemenkai prisidėjo ir pats ECB.

„Niekada anksčiau bazinės palūkanų normos nebuvo tokio žemo lygio tokį ilgą laiką, kaip pastarąjį dešimtmetį. Tai pripratino gyventojus, įmones ir valstybes prie pigių pinigų srautų“, – konstatuoja ekspertas.

Staiga apsivertę lūkesčiai

L. Marcinkevičius aiškina, kad kartu su rekordinėse žemumose laikomomis palūkanomis, per pandemiją rekordiškai padidintas kiekybinio skatinimo programų mastas – vien pandeminė programa esą sudarė 1,85 trln. eurų.

„Tai lėmė, kad nors ekonomika praktiškai neaugo, pinigų kiekis euro zonoje padidintas ketvirtadaliu. Dėl tokio masto pigių pinigų srautų ECB infliacijos tikslas buvo viršytas jau 2021 m. liepą. Tačiau į savo pačių sprendimų padarinius pinigų politikos formuotojai sureagavo ir palūkanas iš neigiamos zonos perkėlė tik po metų“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas.

Niekada anksčiau bazinės palūkanų normos nebuvo tokio žemo lygio tokį ilgą laiką, kaip pastarąjį dešimtmetį. Tai pripratino gyventojus, įmones ir valstybes prie pigių pinigų srautų.

„Iki šio mėnesio ECB valdančiosios tarybos posėdžio buvo viešai svarstoma, kad šį kartą nuo bazinių palūkanų normų didinimo bus susilaikyta, kadangi kainos nebeauga taip sparčiai, o euro zonos ekonomikos augimo perspektyvos nenuteikia optimistiškai. Tačiau dieną prieš posėdį naujienų agentūros „Reuters“ paskelbta informacija apvertė rinkos dalyvių lūkesčius. Nutekintose ECB infliacijos prognozėse numatyta, kad infliacija ateinančiais metais vis dar gerokai viršys pačių pinigų politikos formuotojų keliamą 2 proc. tikslą“, – tęsia L. Marcinkevičius.

Ši informacija pasitvirtino: centrinio banko ekonomistai prognozuoja, kad 2023 m. kainų augimas vidutiniškai sieks 5,6 proc., kitais metais – 3,2 proc., o 2025 m. – 2,1 proc. L. Marcinkevičius daro išvadą, kad sprendimas kelti bazines palūkanų normas rodo, kad numatomos infliacijos tendencijos netenkino ECB Valdančiosios tarybos narių.

Pasiektas pikas?

Vis dėlto palūkanos, kaip leidžia suprasti ECB, pasiekė gana aukštą lygį. „Remdamasi savo dabartiniu vertinimu, Valdančioji taryba mano, kad pagrindinės ECB palūkanų normos pasiekė tokį lygį, kuris, išlaikytas gana ilgą laiką, labai prisidės prie to, kad infliacija laiku grįžtų į tikslą. Būsimi Valdančiosios tarybos sprendimai užtikrins, kad pagrindinės ECB palūkanų normos bus nustatytos gana ribojančios tiek, kiek reikės“, – rašoma centrinio banko pranešime. Pasak L. Marcinkevičiaus, tai leidžia daryti prielaidą, kad ECB palūkanų didinimo poreikio veikiausiai nebemato, tačiau jų mažinti taip pat neskubės.

„Vertinant pastarojo meto palūkanų kėlimo ciklą, galima konstatuoti, kad kuo ilgiau atidedami reikalingi sprendimai, tuo didesnį šoką tenka išgyventi dorojantis su padariniais“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas.

Jo vertinimu, nulinės palūkanos buvo anomalija, tačiau daugelis paskolų turėtojų šiuo metu susiduria su pirmu jų gyvenime palūkanų kėlimu ir su tokiu reiškiniu išvis nėra susidūrę. „Jiems tenka sugerti ir rekordinį paskolų įmokų pabrangimą. Veržtis diržus ir iš esmės permąstyti veiklos strategijas tenka ir įmonėms – įpratusios prie pigių paskolų, jos ėmėsi rizikingesnių investicijų, iš kurių uždirbti šiandien galimybių vis mažiau“, – sako L. Marcinkevičius.

Anot jo, ateityje ECB gali imtis mažinti bazines palūkanų normas, tačiau tai nebūtinai reikėtų sutikti pernelyg džiaugsmingai. „Galiausiai tai reikš dar didesnį pinigų nuvertėjimą ir problemų nustūmimą į ateitį“, – aiškina L. Marcinkevičius.