„Praėjusius 2019 metus reiktų išskirti iš pozityviosios pusės. Iki 2019 metų Lietuva apskritai išgyveno vieną giliausių demografinių duobių dėl nuolatinės ir nesustabdomos emigracijos. Pagal emigracijos rodiklius turėjome didžiausių problemų iš visų Centrinės, Rytų Europos valstybių ir būtent pernai metai buvo tie, kada mums pavyko itin nepalankią tendenciją apversti“, – Eltai sakė I. Genytė-Pikčienė.

Pasak jos, demografinis padidėjimas leidžia tikėtis, kad darbo jėgos trauka tęsis ir toliau.

„Net ir tas nedidelis demografinis padidėjimas mums yra labai didelė pergalė. Tai leidžia tikėtis, kad mūsų ekonominis progresas, darbo užmokesčio tendencijos, taip pat visi pasiekimai darbo vietų kūrime, tiek investuotojų pritraukime, padėjo apversti neigiamą emigracijos tendenciją ir sudarė pagrindą darbo jėgos traukai, kuri pradėjo vykti pernai ir, tikėkimės, tęsis toliau“, – teigė LLRI ekspertė.

Mes dar turime nedaug imigrantų, kad galėtume nerimauti dėl sukeliamos dempingavimo atlyginimų bangos.

I. Genytės-Pikčienės teigimu, šiuo metu Lietuvai svarbu pasinaudoti palankiais pastarųjų 5 metų pasiekimais. Visgi, anot jos, staigūs mokestinės aplinkos pokyčiai džiugias tendencijas gali sugadinti.

„Lietuvai pavyko pasiekti tą ekonominį, investicijų pritraukimo momentą, tai būtų šaunu to nesugadinti įvairiais ekonominės politikos sprendimais. Kas nuvilia, tai (...) mokestinės aplinkos tokie staigūs, neapgalvoti pokyčiai. Atvykstantys dirbti į Lietuvą turi verslo terpę suprasti ir kuo ji bus klampesnė, sudėtingesnė, nepastovesnė, tuo bus sunkiau prisitaikyti ir natūralu, kad žmonės rinksis kitur dirbti, kurti ir atitinkamai gyventi“, – sakė ji.

„Tad jei mes pasinaudosime tikrai palankiais pasiekimais, kuriuos pavyko pasiekti per pastaruosius 5 metus, ir nesugriausime to, o tik tobulėsime, (...) tuomet demografinė tendencija ir toliau mums bus vis palankesnė“, – tęsė ekspertė.

Anot I. Genytės-Pikčienės, didėjantis imigruojančių užsieniečių į Lietuvą skaičius yra naudingas šaliai ir nerimauti dėl atlyginimų dempingavimo (kai užsieniečiai dirba už mažesnį atlygį nei vietiniai – ELTA) neverta.

„Matėsi, kad labai daug imigrantų yra iš trečiųjų šalių ir būtent į tokius sektorius kaip statybos, transportas ir panašiai. Yra besipiktinančių, kad tai nėra aukštą pridėtinę vertę kuriantys gyventojai ir jie čia atvyksta numušti atlyginimų mūsiškiams. Mano manymu, nėra svarbu, į kokį segmentą atvyksta žmonės, (...) kiekvienos rankos sukuria tam tikrą vertę ir tai padeda mūsų ekonomikai augti, nesusidaro vakuumo. (...) Tikrai nereiktų užgniaužti šios tendencijos, nes mes dar turime nedaug imigrantų, kad galėtume nerimauti dėl sukeliamos dempingavimo atlyginimų bangos“, – Eltai teigė ji.

ELTA primena, kad šių metų sausio 1 dieną Lietuvoje gyveno 2 mln. 794,3 tūkst. nuolatinių gyventojų – 145 daugiau negu prieš metus, remdamasis išankstiniais duomenimis pranešė Statistikos departamentas.

Pranešta, kad pirmą kartą po 28 metų Lietuvos gyventojų skaičius padidėjo. Paskutinis nuolatinių gyventojų skaičiaus augimas buvo fiksuotas 1991 metais.

2019 metais į Lietuvą grįžo gyventi 20,4 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių, tai 3,8 tūkst. (23 proc.) daugiau negu 2018 metais. Jie pernai sudarė pusę (50,9 proc.) visų imigrantų.

Pernai į šalį imigravo 19,7 tūkst. užsieniečių, tai 7,3 tūkst. (1,6 karto) daugiau negu 2018 metais. Beveik pusė (8,9 tūkst. arba 45,1 proc.) 2019 m. jų buvo Ukrainos piliečiai, 6,4 tūkst. (32,5 proc.) – Baltarusijos, 1 tūkst. (5,3 proc.) – Rusijos.