Beveik prieš metus ES pradėtos taikyti ekonominės sankcijos Rusijai ir pastarosios paskelbtas prekių iš Vakarų embargas. Su tuo susijusius Lietuvos ūkio praradimus sėkmingai amortizavo rodiklių augimas iš kitų rinkų.

Eksportas perskirstė svorį

"Swedbank" ekspertų parengtoje Baltijos šalių makroekonomikos apžvalgoje "Rusijos krizės poveikis Baltijos šalims" patvirtinamos Lietuvos kompetentingų įstaigų prognozės, kad su Rusijos krize susitvarkyti pavyks.

Vienas iš apžvalgos autorių, "Swedbank" Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis apibendrino šias įžvalgas sakydamas, kad, praėjus beveik metams nuo Rusijos embargo ir daugiau nei pusmečiui nuo gilaus Rusijos ekonomikos nuosmukio pradžios, poveikis Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims buvo net ne niekinis, o teigiamas.

Makroekonomikos apžvalgoje patvirtinama, kad Baltijos šalių nominalus eksportas į Rusiją per pirmuosius keturis 2015 m. mėnesius smuko dramatiškai – 23,9 proc. Latvijoje, 33,4 proc. Lietuvoje ir 45,9 proc. Estijoje. Tačiau, pabrėžia banko ekspertai, per tą patį laiką bendras Estijos nominalus eksportas smuko tik 0,4 proc., Lietuvos – 4,6 proc. o Latvijos augo 2,5 proc.

Didesnio Lietuvos eksporto susitraukimo priežastimi ekonomistai įvardija reikšmingą rafinuotų naftos produktų, kurie šiemet atpigo, dalį eksporte. Realus prekių ir paslaugų eksporto augimas taip pat buvo teigiamas.

Šis ekonomistų apibendrinimas patvirtino viešosios įstaigos "Versli Lietuva" dar gegužę skelbtą prognozę, tvirtinusią, kad Lietuvos pramonės eksportas sėkmingai atlaikys mažų kainų poveikį ir sudėtingą situaciją Rytų rinkose. "Verslios Lietuvos" ekspertai tuomet taip pat įvertino, kad pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos eksporto vertė buvo mažesnė ypač dėl naftos produktų ir reeksporto poveikio, tačiau lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė, neįskaitant naftos produktų, per pirmąjį metų ketvirtį didėjo.

Kaip aiškino Lietuvos eksportu besirūpinančios įstaigos ekspertai, dėl sparčios eksporto į Rusiją (ir kitas NVS šalis) vertės mažėjimo reikšmingai pakito Lietuvos eksporto rinkų svoris: pirmąjį metų ketvirtį eksportas daugiausia didėjo į euro zonos šalis (neįskaitant Baltijos šalių), taip pat į kitas euro zonai nepriklausančias ES valstybes. Bendrai į ES šių metų pirmąjį ketvirtį buvo eksportuojama 64,2 proc. Lietuvos eksporto, o prieš metus ši dalis sudarė 57,7 proc.

Rusus pakeitė kiti turistai

Negalima paneigti, kad yra būtent į klientus rusus labiau orientuotos turizmo paslaugų įmonės ar vietovės, kurioms sunkiau persiorientuoti ir pritraukti naujų klientų iš kitų šalių. Banko specialistų parengtame įvertinime Rusijos krizės poveikis Baltijos šalių turizmo sektoriui tai pat rodo, kad baimintis bendro nuosmukio nėra ko.

Skaičiuojama, kad Rusijos turistų skaičius pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje sumažėjo 39 proc., Latvijoje 40 proc. ir Estijoje – 44 proc. Vis dėlto neigiamas poveikis buvo kompensuotas didesnio turistų iš kitų šalių skaičiaus, taip pat augo vietinis turizmas", – pabrėžia ekonomistai. Bendrai turizmas Lietuvoje augo 5,1 proc., Latvijoje 3,4 proc., Estijoje smuko 2,1 proc.

Lietuvos valstybinis turizmo departamentas birželį pateikė dar įdomesnės statistikos, rodančios, kaip turistų iš Rusijos skaičiaus mažėjimą amortizavo svečių iš kitų šalių pagausėjimas: šių metų pirmąjį ketvirtį turistų iš Jungtinės Karalystės skaičius išaugo 40,7 proc., iš Norvegijos – 40,6 proc., iš Italijos – 37,7 proc., iš Švedijos – 20,8 proc., iš Lenkijos – 20,7 proc., iš Latvijos – 16 proc.

"Vietinio turizmo, kuris šių metų pirmąjį ketvirtį pakilo 12 proc., augimas, turistų skaičiaus didėjimas iš prioritetinių atvykstamojo turizmo rinkų ir kaimyninių šalių kompensuoja prarastą turistų srautą iš Rusijos bei Baltarusijos", – komentuojama departamento pranešime.

Kas padėjo atsilaikyti?

Įstaigos "Versli Lietuva" ekspertai, gegužę įvertindami, kokie pramonės sektoriai itin reikšmingai paveikė lietuviškos kilmės prekių eksporto raidą, išskyrė kelis faktorius. Jų teigimu, maisto pramonei iš tiesų ypač neigiamai atsiliepė nepalanki situacija Rytų rinkose. Chemijos pramonės eksportas augo dėl pasaulinės trąšų paklausos, optinių gaminių eksportas buvo veržlesnis dėl didėjančios paklausos Europoje, o mašinų ir įrangos pramonė sugebėjo atverti naujų rinkų Rytuose.

Per birželį vykusį Turizmo tarybos posėdį ūkio viceministrė Rasa Noreikienė sakė, kad Valstybinis turizmo departamentas liepą baigia vykdyti ES lėšomis finansuojamus projektus, kuriais buvo įgyvendinamos rinkodaros priemonės, skirtos vietiniam ir atvykstamajam turizmui skatinti.

Pirmąjį šių metų pusmetį, R.Noreikienės teigimu, "buvo suplanuotas ambicingas rinkodaros priemonių planas, kuriam skirtas nemažas finansavimas, sėkmingai įgyvendinta didžioji dalis 2015 m. suplanuotų priemonių". Pasas ūkio viceministrės, teigiamos įtakos turėjo tai, kad Lietuvos turizmas pristatomas svarbiausiose turizmo parodose, organizuojamos verslo misijos, leidžiami reprezentaciniai leidiniai, vykdomos e.reklamos kampanijos Lietuvoje ir užsienyje, organizuojamos vietinio turizmo verslo misijos, užsienio žiniasklaidos atstovams pristatomos turizmo galimybės Lietuvoje.

2015 m. pirmąjį pusmetį buvo organizuoti pažintiniai turai 77 užsienio žiniasklaidos atstovams iš Vokietijos, Rusijos, Lenkijos, Švedijos, Suomijos, Norvegijos, Italijos, Ispanijos, Prancūzijos, Japonijos, Izraelio, Ukrainos ir Azerbaidžano. Skatinant atvykstamąjį turizmą prioritetas skiriamas Vokietijai, Jungtinei Karalystei, Skandinavijos, kaimyninėms šalims (Lenkijai, Baltarusijai, Rusijai ir Latvijai) ir tolimosioms rinkoms (JAV, Japonijai, Kinijai, Izraeliui ir kt.).

Kalbėdami apie transporto sektorių "Swedbank" ekspertai teigia, kad Lietuvos transporto ir logistikos įmonės stebėtinai gerai išvengė nuosmukio greitai perkeldamos savo maršrutus į Pietus ir Vakarus.

"Daug mažiau Lietuvos vilkikų važiuoja į Rusiją, tačiau visi jie sėkmingai konkuruoja ir gabena prekes tarp Pietų ir Vakarų Europos šalių. Vairuotojai turbūt irgi labai nesiskundžia. Rusijos embargas buvo ir lieka skylėtas – Rusijos pareigūnai neretai užmerkė akis įleisdami į savo šalį maisto produktus, kurių jai labai trūksta. Iš karto po embargo pritaikymo pieno produktų eksportas į Rusiją visiškai sustojo, tačiau eksportas į Baltarusiją išaugo keliais tūkstančiais procentų (bet juos suvartojo ne baltarusiai). Rusai mano, kad jie vartoja baltarusiškus pieno produktus ir valgo Maroke užaugintas morkas. Skanaus!" – pristatydamas makroekonomikos apžvalgą socialiniame tinkle komentavo N.Mačiulis.