Nors politikai emigraciją vis dar laiko viena grėsmingiausių šalis problemų, vadindami ją tautos išsivaikščiojimu, ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad pastarųjų metų tendencijos Lietuvai yra naudingos.

Didėja imigracija

Lietuvoje mažėja nedarbas, atsiranda daugiau darbo vietų ir galimybių, auga darbo užmokestis – visa tai skatina emigravusius lietuvius dažniau svarstyti galimybę grįžti, mano banko "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas N.Mačiulis. Pripažindamas, kad ekonominiai skirtumai tarp Lietuvos ir kitų ES šalių vis dar išlieka dideli, N.Mačiulis pabrėžė, kad jų mažėjimas nebūtinai turi būti pagrindine priežastimi, kodėl emigracija mąžta.

"Šios kartos emigracijos potencialas jau išnaudotas. Nuo įstojimo į ES emigravo daugiau nei 400 tūkst. Lietuvos gyventojų. Visi, kurie norėjo ir galėjo, tai jau padarė. Tiesa, dalis jaunimo išvažiuoja studijuoti užsienyje, bet dalis lieka, dar dalis ir grįžta", – pastebėjo ekonomistas.

Pasak jo, emigracijos banga atslūgo: pastarųjų dvylika mėnesių grynoji emigracija siekia 13 tūkst. gyventojų, ir tai yra žemiausias lygis nuo 2001 m. – nuo tada, kai Statistikos departamentas fiksuoja šiuos duomenis.

"Taigi apie emigraciją, kaip apie esminę Lietuvos problemą, galima nekalbėti. Atvirkščiai, matome nuolat didėjančią imigraciją: per dvylika mėnesių imigravo 25,5 tūkst. gyventojų. Didžioji jų dalis yra lietuviai. Matome didelę sezoninę migraciją. Lietuvoje nemažai gyventojų, kurie dalį metų gyvena čia, o dalį – dirba užsienyje. Manau, tai teigiamas reiškinys, kaip ir didelės perlaidos iš užsienio", – teigė N.Mačiulis.

Skatina ekonomiką

Ekonomisto N.Mačiulio teigimu, emigrantų perlaidos – vienas iš veiksnių, kuris, didindamas vidaus vartojimą, skatina Lietuvos ekonomikos augimą. Šios perlaidos šiemet išlieka rekordinės ir siekia apie 5 proc. bendrojo vidaus produkto. Per pirmąjį pusmetį emigrantai į Lietuvą pervedė apie 3 mlrd. litų. "Jeigu tokia tendencija tęsis, netrukus matysime, kad emigrantų perlaidos į Lietuvą bus didesnės nei visos "Sodros" išlaidos senatvės pensijoms", – sakė N.Mačiulis.

Pasak jo, politikų mėgstama eskaluoti "nežabotos emigracijos problema" turi gal net daugiau pranašumų nei trūkumų. "Gyvename ES ir laisvas judėjimas – viena pagrindinių mūsų teisių. Galima diskutuoti apie tai, kaip Lietuvą padaryti patrauklesnę gyventi, bet politikams nereikėtų kalbėti, kad tikslas – sustabdyti emigraciją, – pastebėjo N.Mačiulis. – Tuo metu, kai Lietuvoje trūksta darbo vietų, žmonės pinigus uždirba svetur, čia juos investuoja į nekilnojamąjį turtą arba siunčia giminaičiams, įgauna daugiau patirties, išmoksta kalbų, įgyja verslumo, užmezga ryšių, grįžę drąsiau užsiima verslu. Tad vertinti emigracijos kaip reiškinio, turinčio neigiamų padarinių, tikrai negaliu. Ji yra lanksčios, mobilios, konkurencingos darbo rinkos išraiška."

Našta išlieka

Premjeras Algirdas Butkevičius yra sakęs, kad kaip teigiamos emigracijos pavyzdį laiko jaunų žmonių studijas ar stažuotes užsienyje. Vis dėlto didelė emigracija jam atrodanti nacionalinio saugumo problema.

Seimo valdančiosios koalicijos narės partijos "Tvarka ir teisingumas" lyderis Rolandas Paksas emigracijos problemai spręsti inicijavo specialios Seimo komisijos steigimą. Jis dėstė panašią mintį kaip ir ministras pirmininkas. "Tvarkos ir teisingumo" rezoliucijoje dėl tautos migracijos rašoma, kad emigracija kelia ekonominių, politinių ir kultūrinių iššūkių nacijai ir tarptautinei bendruomenei, o emigracijos problema šiandien turi būti pripažįstama kaip silpniausia valstybės nacionalinio saugumo sistemos grandis.

Kitą emigracijos aspektą nei N.Mačiulis akcentuoja ir Pasaulio banko vyresnioji socialinės apsaugos specialistė Asta Žvinienė. Pasak jos, esant didelei emigracijai, lieka mažai galimybių išspręsti socialines, ekonomines šalies problemas.
A.Žvinienės teigimu, ir Lietuvoje, ir visoje Rytų Europoje daug žmonių pasitraukia iš darbo rinkos nesulaukę pensinio amžiaus, emigracija yra didelė, o imigracija – labai maža, tad sparčiai mažėja darbingo amžiaus žmonių skaičius. Dėl to lūkesčiai, kad galėtų gerėti pensinio amžiaus žmonių gyvenimas, mažėti socialinė-ekonominė dirbančiųjų našta, greičiausiai nesipildys.

"1990 m. jaunos Rytų Europos valstybės, kurdamos savo pensijų sistemas, joms kėlė nemažų lūkesčių. Tikėtasi, kad staigiai nukritęs gimstamumas greitai atsikurs. Nebuvo laukta tokios didelės emigracijos bangos. Vis dėlto realybė nebuvo tokia rožinė. Lūkesčiai turės mažėti daugelyje šalių, net jei vidutinis pensinis amžius didėja iki 65 metų. Pensijų norma negalės didėti net pensiniam amžiui augant", – mano A.Žvinienė.

Šių metų liepą vykusiame Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime Prezidentė Dalia Grybauskaitė džiaugėsi, kad emigracija mažėja. Jos teigimu, į užsienį išvykę lietuviai tautiečiams taip pat gali būti naudingi – ne tik materialiai, bet ir dalydamiesi patirtimi.