Skatina emigraciją

Remiantis oficialia statistika, Lietuvos gyventojai, atskaičiavus mokesčius, vidutiniškai tegauna 640 eurų – mažesnes algas visoje ES uždirba tik rumunai ir bulgarai. Tuo metu maisto produktų ir paslaugų kainos šalyje po euro įvedimo šviesos greičiu artėja, o kartais jau ir lenkia Vakarų Europos lygį.

Šios ir kitos priežastys lemia, kad vis daugiau lietuvių renkasi gyvenimą kitose šalyse. Negana to, nemaža dalis išvykusiųjų neplanuoja sugrįžti į Lietuvą.

Oficialiai teigiama, kad gyventojų skaičius šalyje nuo 1990 m. buvusių 3,8 mln. sumenko iki 2,8 mln. šiais metais. Vien pernai iš Lietuvos išvyko net 50 tūkst. žmonių, o per pirmuosius du šių metų mėnesius – 14 tūkst., t.y. po 7 tūkst. per sausį ir vasarį.

Palyginkime: 2015 m. Lietuvą paliko 40 tūkst. žmonių. Maždaug tiek gyvena Mažeikiuose ar Marijampolėje.

Turtinė nelygybė

Europos Komisija (EK) atkreipė dėmesį ir į tai, kad emigraciją gali skatinti ir vis didėjanti turtinė nelygybė Lietuvoje.

Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, Lietuva pagal turtinę nelygybę užima net 8 vietą pasaulyje – Gini koeficientas, atspindintis pajamų tarp namų ūkių paskirstymo netolygumą, Lietuvoje jau siekia 0,37. EBPO priklausančių šalių vidurkis 2014 m. buvo 0,318 Gini koeficiento.

Be to, EBPO yra įspėjusi, kad Lietuvoje skurdo riziką patiria vis daugiau jaunų žmonių.

"Esminis dalykas yra tai, kad nėra esminių pokyčių čia, Lietuvoje. Žuvys ieško kur giliau, o žmonės – kur geriau. Štai ir atsakymas", –  padėtį komentavo migracijos ekspertas Dainius Paukštė.

Jo teigimu, nei ši, nei ankstesnės Vyriausybės faktiškai nesiėmė jokių priemonių gyventojų išvykimui stabdyti. Be kita ko, mažėjant darbingų žmonių skaičiui ir senstant visuomenei, kyla rizika ūkio augimo perspektyvoms. Be to, ateityje bus sunkiau finansuoti pensijas, sveikatos priežiūrą bei švietimą.

Išgyvena už 380 eurų?

Statistikos departamento duomenimis, pernai rudenį 20,2 proc. (223,2 tūkst.) darbuotojų Lietuvoje oficialiai uždirbo tik 380 eurų arba net mažiau už MMA. Iš jų daugiau negu pusė (128,8 tūkst.) dirbo ne visą darbo laiką.

2015 m. spalį, kai MMA buvo 325 eurai, darbuotojų, gaunančių minimalią mėnesinę algą arba uždirbusių mažiau, buvo 19,2 proc.

Visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų skaičius pernai spalį sudarė 9,8 proc. (94,4 tūkst.) ir per metus padidėjo 1 proc.

Visą darbo laiką dirbusių, 450 eurų ir mažiau gavusių darbuotojų skaičius šalies ūkyje sudarė 22 proc. ir per metus sumažėjo 9,7 proc. Mažiau nei vidutinį bruto darbo užmokestį (805 eurai) pernai spalį net gavo 65 proc. visą darbo laiką dirbusių asmenų.

Esminis dalykas yra tai, kad nėra esminių pokyčių čia, Lietuvoje. Žuvys ieško kur giliau, o žmonės – kur geriau. Štai ir atsakymas.

Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonių visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų skaičius buvo 23,4 proc. ir per metus padidėjo 2,9 proc.

Mažose įmonėse (1–9 darbuotojai) visą darbo laiką dirbusių ir 380 eurų gavusių darbuotojų skaičius, palyginti su visu mažų įmonių visą darbo laiką dirbusių darbuotojų skaičiumi, pernai spalį buvo 33 proc.

Daugiausia visą darbo laiką dirbusių ir gavusių MMA darbuotojų buvo didmeninės ir mažmeninės prekybos (22,6 tūkst.), apdirbamosios gamybos įmonėse (15,6 tūkst.) bei švietimo (15,4 tūkst.) įstaigose, nes jose dirba daugiausia šalies ūkio darbuotojų.

Saujelė laimingųjų

Didesniu nei 3 tūkst. eurų atlyginimu Lietuvoje gali džiaugtis tik nedidelė dalis darbuotojų. Statistikos departamento duomenimis, tokį atlygį gavo 9 038 visą darbo laiką dirbę gyventojai. Privačiame sektoriuje tokių gyventojų buvo 7 766, valstybės sektoriuje – 1 272.

Tiesa, per metus (palyginti su 2015 m. spaliu) didesnį kaip 3 tūkst. eurų atlyginimą gavusių darbuotojų skaičius padidėjo 1 474 (19,5 proc.).

Daugiausia didesnį kaip 3 tūkst. eurų atlyginimą gavusių darbuotojų buvo didmeninės ir mažmeninės prekybos (1756), apdirbamosios gamybos (1481), informacijos ir ryšių veiklos (1280) įmonėse. Tuo metu viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo veikloje darbuotojų, kurie gavo daugiau kaip 3 tūkst. eurų atlyginimą, buvo 190.