Anot LESK prezidento Viliaus Šaduikio, dar gegužę valstybės institucijos nepateikė aiškaus atsakymo, asociacijai pasiūlius atlikti nepriklausomą dujotiekio ekspertizę.

„Pagrindinis mūsų klausimas nėra patogus – kodėl, jei yra abejonės, negalima atlikti detalios nepriklausomos techninės ekspertizės ir, jeigu detalės atitinka visus parametrus, jas sertifikuoti, kaip įprasta, pagal tyrimų rezultatus. Jungiamųjų detalių metalo sudėtį juk galima nustatyti panaudojus magnetinę miltelinę defektoskopiją, ultragarsinę defektoskopiją, spektroskopiją“, – pranešime teigia LESK vadovas.

„Manome, kad nepagrįstas detalių keitimas yra beprasmiškas nusižengimas tvarumo dėsniams ir milijoninių lėšų švaistymas. (...) Dabar normaliai veikiantis strateginis dujotiekis gali būti išvestas iš rikiuotės arba žymiai suprastės jo kokybė“, – į parlamentarus kreipiasi energetikai.

Anot jų, kreipimasis adresuotas Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijai, Seimo ekonomikos komitetui, Seimo pirmininkei ir parlamento frakcijoms.

Atlikusi patikrinimą Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) balandį įpareigojo „AmberGrid“ pakeisti 123 iš visų 1022 jungiamųjų detalių Lietuvos-Lenkijos dujotiekyje (GIPL), likusias patikrinti. Anot energetikos reguliuotojo, sumontuotos detalės neturi kilmę patvirtinančių sertifikatų ir yra pagamintos iš tuo metu Europos Sąjungoje (ES) uždrausto naudoti plieno.

Kaip skelbė portalas 15min, šios dujotiekio detalės galėjo būti per Estiją vežamos iš Rusijoje esančios „Eterno“ gamyklos.

Dujotiekio operatorė taip pat teigė, kad atsakomybė už rusiškų detalių sumontavimą tenka rangos darbus atlikusiai „Alvorai“, šias detales turinčiai pakeisti savo lėšomis. Atsakydama į šiuos kaltinimus, „Alvora“ kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl energetikos ministro Dainiaus Kreivio, „Amber Grid“, VERT ir „EPSO-G“ atstovų galimai paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos dėl įmonės nepatikimumo ir grėsmės nacionaliniam saugumui.

Magistralinis dujotiekis pradėjo veikti 2022 metų gegužės 1 dieną. Jo įrengimas iš viso kainavo apie 500 mln. eurų. Iš jų maždaug 60 proc. lėšų buvo skirtos Europos Komisijos, o Lietuva šiam projektui skyrė apie 116 mln. eurų.