Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad mūsų energetines problemas galėtų išspręsti suskystintų dujų importas laivais. Ekspertai pritaria, kad tai galėtų apsaugoti nuo neprognozuojamos Rusijos. Lieka surasti keletą milijardų.
Svarsto jau metus
Praėjusią savaitę Briuselyje viešėjusi Lietuvos prezidentė su Belgijos premjeru Hermanu Van Rompuy aptarė šios šalies įmonės "Exmar" pasiūlymą laivais gabenti į Lietuvą suskystintas gamtines dujas.
D.Grybauskaitė teigė tvirtai remianti šį projektą, nes toks apsirūpinimo dujomis būdas padidintų valstybės energetinį saugumą, o atsiradusi konkurencija numuštų šios žaliavos kainą rinkoje.
Projektas patrauklus ir tuo, kad belgai siūlo reikiamas technologijas ir net pagalbą rengiant galimybių studiją, o Europos Komisija esą sutiktų padengti pusę išlaidų. Tačiau Lietuva šią idėją svarsto jau maždaug metus, bet niekaip nesiryžta jos įgyvendinti.
"Įmonė suinteresuota, prieš metus Lietuvai pateiktas pasiūlymas. Mums reikėtų greičiau apsispręsti, nes tai užtikrintų dujų tiekimą ir saugumą, nepriklausomumą nuo vienos šalies, nuo mūsų kaimynų. Ši Vyriausybė pradeda galvoti apie šį projektą. Aš vis dėlto norėčiau greitesnio tempo, nes turime turėti didesnį pasirinkimą, iš ko pirkti, turime numušti tas kainas, kurias mokame monopoliniam tiekėjui. Tai Lietuvos bendras interesas. Iki šiol interesų grupės to nenorėjo, blokavo sprendimus", – kalbėjo D.Grybauskaitė.
Kalbos nuo darbų skiriasi
Energetikos ekspertai sutinka, kad toks sprendimas gerokai palengvintų Lietuvai gyvenimą. Tačiau jie pabrėžia, kad ne viskas taip paprasta.
Suskystintų gamtinių dujų tiekimas laivais būtų tikrai didelis žingsnis energetinės nepriklausomybės link. Pirmiausia dėl to, kad būtume apsaugoti nuo bet kokio dujų tiekimo vamzdžiais per Baltarusiją sutrikimo.
"Be to, atsirastų toks nuostabus dalykas kaip konkurencija. O kol turime vieną vienintelį vamzdį, dujų kainą mums diktuoja rusai. Pavyzdžiui, atstumas nuo Sibiro iki Vokietijos yra apie 25 proc. ilgesnis nei iki Lietuvos, bet vokiečiai gauna dujų pigiau nei mes. Taip yra todėl, kad jie turi alternatyvų, o mes ne", – dėstė Lietuvos energetikos instituto Kompleksinių tyrimų laboratorijos vadovas Vaclovas Miškinis.
Jis taip pat priminė, kad svarstomas ne vienas suskystintų dujų tiekimo į Lietuvą variantas. Be belgų varianto, yra dar amerikiečių įmonės SAIC projektas – statyti importo terminalą sausumoje. Beje, šis siūlymas svarstomas gerokai ilgiau nei belgų – apie jį kalbama jau keletą metų.
"Situacija yra truputėlį sudėtingesnė. Matote, pagaliau pajudėjo požeminės saugyklos projektas. Tad pirmiausia turbūt teks skirti pinigus jam. Jis kainuos apie milijardą. Dujų terminalas – apie 300 mln. eurų (1,03 mlrd. litų). Tai dideli pinigai valstybei, kuri dabar skaičiuoja kiekvieną litą. Terminalo statyba būtų reikšmingesnė ir kartu ne tokia skausminga finansiškai, jei būtų kuriama bendra Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinka. O jei tas terminalas bus tik Lietuvai, tai šis projektas ekonomiškai tikrai nėra toks patrauklus", – dienraščiui aiškino V.Miškinis.
Be to, reikėtų ir papildomų investicijų į infrastruktūrą, kad importuotas dujas būtų galima pristatyti vartotojams. Kitaip tariant, reikėtų nutiesti papildomus vamzdžius nuo terminalo iki artimiausios kompresorinės.
Be saugyklos neišsiversime
Prezidentė taip pat yra minėjusi, kad suskystintų dujų gabenimas jūra kainuotų daug kartų pigiau, nei statyti požeminę dujų saugyklą. "Tai vienos naujausių technologijų pasaulyje, kurios leistų turėti didžiulę alternatyvą, jei sutriktų dujų tiekimas iš Rusijos, nes galėtume atsigabenti jų iš kitų regionų. Tai labai nedaug investicijų reikalaujantis projektas jūroje arba pakrantėje", – teigė Prezidentė.
Tačiau ekspertai tikina, kad valstybės vadovė pasisakė per drąsiai. Esą nereikėtų daryti skubotų išvadų, kol nėra konkrečių skaičiavimų. Mokslininkų teigimu, dujų saugykla Syderiuose iš tikrųjų gali kainuoti šiek tiek brangiau nei dujų importo terminalas. Tačiau geriausia būtų įgyvendinti abu projektus.
Tokios pačios nuomonės ir Energetikos ministerija. Tačiau sunkmečiu rasti porą milijardų litų tikrai sudėtingas uždavinys.
"Siūlomi du suskystintų dujų gabenimo į Lietuvą variantai: statyti importo terminalą sausumoje, su įrenginiais, kurie verstų suskystintas dujas į paprastas, ir kompresorinę arba daryti tą vadinamąjį plūdurą jūroje. Ta belgų siūloma technologija leidžia skystį paversti dujomis pačiuose laivuose. Tačiau be saugyklos vis tiek neišsiversime. Kažkur tas atplukdytas dujas reikės gi dėti. Vienaip ar kitaip kol kas viskas yra tik kalbos. Nei kas statys, nei kiek kainuos, nei kas dalyvaus, nei kaip dujos bus perduodamos vartotojams, pasakyti negaliu", – teigė energetikos ministro patarėjas Kęstutis Jauniškis.
Dujų saugyklos projektas pajudėjo
Lietuva jau žengė pirmą realų žingsnį mažinant priklausomybę nuo vienintelio dujų tiekėjo – penktadienį paskelbtas tarptautinis konkursas Syderių (Telšių r.) požeminės gamtinių dujų saugyklos geologinės struktūros tyrimams atlikti.
Seisminės žvalgybos metodu žemės gelmės bus tyrinėjamos 85 kv. km plote ir apie 1,5 km gylyje. Jeigu bus patvirtinta, kad žemės geologinė struktūra tinkama saugoti dujas (nėra tektoninių lūžių, o kambro periodo sluoksnis yra sandarus), saugyklos projektavimo darbai čia turėtų prasidėti 2011 m. pradžioje.
"Tyrimai turės atsakyti ir į klausimą, kiek dujų čia bus galima saugoti. Tikėtina, kad požeminėje Syderių saugykloje bus galima sukaupti iki 1 mlrd. kub. m dujų. Tokio dujų kiekio Lietuvos poreikiams užtektų beveik trims mėnesiams. Pagal rengiamą ES reglamentą nuo 2014 m. šalys narės bus įpareigotos užsitikrinti dujų rezervą dviejų mėnesių laikotarpiui", – sakė Energetikos ministerijos Strateginių projektų skyriaus vedėjas Arvydas Darulis.
Konkursas atlikti geologinius tyrimus apims iškart kelis objektus – Syderių požeminę gamtinių dujų saugyklą ir potencialias Visagino atominės elektrinės statybos aikšteles. Taip tikimasi sutaupyti lėšų, nes seismologinę žvalgybą atliekančių specialių sunkiasvorių mašinų Lietuvoje nėra. Atgabentos į mūsų šalį jos paprasčiausiai atliktų daugiau darbų, todėl ši konkurso sąlyga garantuotų mažesnę paslaugų kainą.
Kiek kainuos šie tyrimai, bus žinoma gavus konkurso pasiūlymus ir paskelbus nugalėtoją. Trečdalį darbų vertės finansuos ES. Prognozuojama, kad konkurse gali dalyvauti keliolika užsienio įmonių, turinčių patirties seismologinių tyrimų srityje.
Požeminė gamtinių dujų saugykla galėtų atlikti keletą funkcijų: dujų rezervo, dujotiekių slėgio balansavimo ir komercinę. Kas statytų saugyklą, kas šias statybas ir kokiomis dalimis finansuotų, paaiškės tik tada, kai bus gauti minėto tyrimo rezultatai. Preliminari tokios saugyklos įrengimo kaina galėtų siekti 350 mln. eurų.
Naujausi komentarai