Airija dažnai laikoma mažų valstybių siektinu pavyzdžiu. Vis dėlto pasaulinė ekonomikos recesija atskleidė ir jos bėdų. Iš to, kaip ši šalis stengiasi įveikti naujus iššūkius, gali pasimokyti ir Lietuva.

Bando kartoti sėkmę

Lietuva galėtų daug ko išmokti iš Airijos, ne kartą yra kalbėję šalies pareigūnai ir verslininkai. Apie šią į Lietuvą panašią šalį dažnai sakoma, kad tai valstybė, sugebėjusi save išrasti iš naujo ir vos per dešimtmetį iš Europos atsilikėlės išsiveržti į ES pirmūnių gretas.

Kone legendomis yra tapę airių bandymai devinto dešimtmečio pabaigoje į šalį pritraukti didžiąsias pasaulio bendroves, o iš paskos – ir investicijas. Pavyzdžiui, norėdama prisivilioti elektronikos gamintoją "Intel", Airijos vyriausybė ne tik pažadėjo šimtus milijonų eurų siekiančią paramą, bet ir surado po visą pasaulį išsibarsčiusius kelis šimtus airių emigrantų, dirbančių su aukštosiomis technologijomis, ir pakvietė juos grįžti į gimtinę.

Premjeras Andrius Kubilius ne kartą yra minėjęs, kad panašių priemonių galėtų imtis ir Lietuva. Ūkio ministerijoje pradėtos brandinti investicijų pritraukimo strategijos. Kol Lietuvos valdžia ieško būdų, kaip žengti pirmuosius žingsnius, kuriuos kažkada žengė Airija, pastaroji sprendžia naujus iššūkius.

Mat nepaisant šlovingos praeities, Airijos ekonominio stebuklo žvaigždė pastaraisiais metais švietė vis blankiau, o galop ją užgulė pasaulinės recesijos šešėlis. Iš to, kokį kelią problemoms spręsti pasirinks Airijos valdžia, galėtų pasimokyti ir Lietuvos vyriausybė.

Pagalba pakenktų įvaizdžiui

Lietuviai ar latviai ne vieninteliai, išgyvenantys katastrofišką ekonomikos nuosmukį. Airijos ekonomikos krytis – didžiausias tarp senųjų ES narių. Šios šalies ekonominių rodiklių kryptis staigiai pasikeitė dar praėjusiais metais, kai bendrasis vidaus produktas (BVP) smuko 2,2 proc. Šįmet Airijoje jau tikimasi 7,7 proc. Be to, vis daugiau bėdų kelia ir didėjantis nedarbas. Jis, palyginti su 2007-aisiais, turėtų išaugti keturis kartus ir kitąmet siekti apie 15 proc.

Nors viešosios išlaidos Airijoje per pastaruosius penketą metų išaugo 63 proc., silpstančios ekonomikos sukeltas problemas šalies vyriausybė sprendė paprasčiausiu būdu – skolinosi. Pagal dabartines prognozes, dėl recesijos ir nesurenkamų mokesčių, Airijos biudžeto deficitas šįmet sieks 11 proc. ir greičiausiai bus didžiausias rodiklis visoje ES.

Vis daugiau rizikos, kad finansinės padėties kontrolė gali išsprūsti iš Airijos valdžios rankų: jeigu šalies vyriausybė greitai nepradės karpyti biudžeto išlaidų, jai gali nepakakti skolintų pinigų ir prireikti pagalbos iš kitų ES narių. Tačiau pagalba iš šalies gali sunaikinti taip kruopščiai puoselėtą Airijos įvaizdį, kuris į šalį atviliojo tokias tarptautines bendroves kaip "Intel", HP, "Microsoft" ar "Pfizer", prisidėjusias prie kelis dešimtmečius trukusio ekonomikos klestėjimo.

"Tarptautinė pagalba visiškai sužlugdys mūsų konkurencingumą. Vienintelis būdas verslui vėl tapti pelningam yra mažinti veiklos sąnaudas. Vyriausybei taip pat reikia pajudinti užpakalį ir imtis mažinti išlaidas", – Airijos vyriausybės neryžtingumą kritikavo pigių skrydžių bendrovės "Ryanair" vadovas Michaelis O'Leary.

Daugėjant problemų, Airijos įvaizdžiui iškilo grėsmė. Iki šiol ji buvo laikoma talentų švyturiu ir ES galimybių sala. 2007-aisiais į Airiją atvyko 67 tūkst. daugiau žmonių, negu išvyko, tačiau šįmet tendencijos priešingos: prognozuojama, kad iš šalies išvyks 30 tūkst. daugiau žmonių, negu į ją atvyks. Jeigu taip nutiktų, tai taptų 14 metų trukusios imigracijos bangos pabaiga, o į šalį vėl grįžtų septinto ir aštunto dešimtmečio baimės dėl protų nutekėjimo.

Užlipo ant mokesčių grėblio

Airijos ekonomikos pagrindai vis dar sveiki, šaliai kol kas netrūksta eksporto potencialo ir ji gali greitai atsitiesti atsigaunant pasauliui. Pagrindinis iššūkis yra pažaboti kaip ant mielių kylantį biudžeto deficitą, kurį lėmė ne vienus metus trukęs valdžios išlaidavimas, kurį įkvėpė netikėtai išaugusios pajamos iš nekilnojamojo turto mokesčių.

Per pastarąjį dešimtmetį Airijoje buvo susiformavęs vienas didžiausių nekilnojamojo turto rinkos burbulų visoje Europoje, kuriam sprogus praėjusių metų pradžioje greitai išseko ir iš to surenkamos mokesčių sumos. Iš pradžių valdžia atsisakė pažaboti biudžeto išlaidas ir ėmėsi didinti mokesčius.

Dabar paaiškėjo, kad tokia strategija buvo nesėkminga ir šalies premjeras Brianas Cowenas yra pažadėjęs apkarpyti gerokai išsipūtusį valstybės biudžetą per artimiausius metus. Jeigu vyriausybė nesilaikytų savo pažado, Airija susidurtų su dilema: reikėtų toliau didinti mokesčius arba priimti ES pagalbą ir įsipareigoti laikytis griežtos mokesčių drausmės. Bet kuriuo iš atvejų Airija rizikuotų prarasti pranašumus, kurie iki šiol traukė investuotojus, ir paskatinti emigracijos bangą.

Tiesa, galimas ir sėkmingas scenarijus, nes kai kurie ženklai rodo, kad Airija bręsta naujam ekonomikos šuoliui. Apgailėtina ekonomikos būklė šalyje sukelia šoką, kuris būtinas konkurencingumui atgauti: šalyje pradėjo mažėti atlyginimai, pigti prekės ir paslaugos. Net valdžiai kritikos negailintis M.O'Leary sutiko, kad jeigu vyriausybė imsis griežtų taupymo priemonių, Airija kris skaudžiau ir smarkiau negu kitos šalys, tačiau ir pakils greičiau bei aukščiau.

Iš pigios virto brangia

Pagrindinė Airijos ekonomikos nuosmukio priežastis – išnykę pranašumai eksporto srityje. Praėjusio ir šio tūkstantmečių sandūroje šalies eksporto apimtis kasmet paaugdavo po 15 proc., tačiau pastaruosius šešetą metų jos metinis augimas sulėtėjo iki 6 proc. Nenuostabu, kad dėl pasaulį užklupusios recesijos šįmet eksportas patyrė nuosmukį.

Bėgant laikui, Airijos eksporto sudedamosios dalys keitėsi dramatiškai. Į dešimtą praėjusio amžiaus dešimtmetį Airija įžengė kaip pigių gamybos sąnaudų šalis, gaminanti elektroniką, automobilių detales ir produktus iš plastmasės. Jai taip pat pavyko pritraukti tarptautinių farmacijos bendrovių, kurios Airijoje gamina tokius pasaulyje žinomus vaistus kaip "Viagra", "Lipitor" ar "Botox".

Tačiau po 2000-ųjų pigios gamybos šalies pozicijas Airija ėmė užleisti Azijos ar Rytų Europos valstybėms. Kompiuterių gamintoja "Apple" lustų gamybą iš Airijos perkėlė į Indoneziją, nešiojamųjų kompiuterių gamybą – į Taivaną. Šiuo metu "Dell" kompiuterių gamybos verslą perkelia į Lenkiją.

Gamintojai išsikelia, nes nuo 2003-iųjų iki 2006-ųjų kainos Airijoje, palyginti su JAV ir kitais prekybos partneriais už euro zonos ribų, išaugo 30 proc. Didelę dalį šio prieaugio lėmė sustiprėjęs euro kursas JAV dolerio ir svaro sterlingų atžvilgiu. Prie šalies konkurencingumo mažėjimo prisidėjo ir greičiau negu kitose ES šalyse augę atlyginimai, patalpų nuomos ir energetinių išteklių kainos. Darbo jėgos kainą smarkiai padidino valstybinio ir privataus sektoriaus konkurencija dėl darbuotojų, kuri buvo ypač juntama prieš ekonomikos perkaitimą suklestėjusiose finansų ir reklamos srityse.

Bėdas maskavo statybomis

Prarastą šalies konkurencingumą laikinai užmaskavo ir bėdų sprendimą keleriems metams į priekį atidėjo nekilnojamojo turto rinkos burbulas.

Nekilnojamojo turto rinkos perkaitimą, kaip ir kitose pasaulio šalyse, lėmė du veiksniai. Visų pirma, tai mažos skolinimosi palūkanos ir pigių pinigų pasiūla. Nors Airijoje kelerius metus iš eilės vyravo gana aukšta infliacija, šalyje galiojo Europos centrinio banko nustatytos gana nedidelės skolinimosi palūkanos, siekusios 4–5 proc. per metus. Tad nors Airijoje kainos kilo gerokai sparčiau negu Vokietijoje ar Olandijoje, pinigai čia kainavo tiek pat.

"Jeigu būtume galėję vykdyti nepriklausomą pinigų politiką, skolinimosi palūkanos būtų buvusios aukštesnės. Tai būtų pristabdę nekilnojamojo turto bumą", – kalbėjo Airijos centrinio banko valdytojas Johnas Hurley, pridūręs, kad buvimas euro zonoje vis dėlto duoda daugiau pranašumų.

Kitas veiksnys – nekilnojamasis turtas Airijoje buvo tapęs nacionaliniu verslu. Statybų apimtis buvo milžiniška – per 2006 m. Airijoje buvo pastatyta 90 tūkst. naujų namų ir daugiabučių, vos per pusę mažiau negu Jungtinėje Karalystėje, kuri gyventojų skaičiumi Airiją lenkia 15 kartų. Gyvenamoji statyba tais metais sudarė 16 proc. šalies BVP, šis rodiklis buvo tris kartus didesnis negu JAV.

Turi bankų gelbėjimo planą

Nekilnojamojo turto pasiūlos perteklius geriausiai pastebimas kaimo vietovėse, kuriose gyvenamieji namai keitė fermas. Centrinėje Airijos dalyje cemento prekyba užsiimantis Johny Owensas pastatė 46 namų kvartalą ir paruošė sklypus dar 39 namams. Šiandien iš jų parduoti tik 5. "Vieta nėra apleista, tačiau ji atrodo tuščia ir niūri", – sakė J.Owensas.

Nuo nekilnojamojo turto bumo nukentėjo ir Airijos bankai. Jeigu bėdos paaštrėtų, šaliai gali tekti skirti dideles sumas bankams gelbėti, nors vyriausybė yra sukaupusi papildomų lėšų ir tikina, kad biudžeto tai nepalies.

Po to, kai krito didieji JAV bankai, kovodama su šalyje pasklidusiomis baimėmis, Airijos valdžia suteikė garantijas šalies bankuose laikomiems indėliams ir jų paimtoms užsienio paskoloms. Šios garantijos dydis milžiniškas ir siekia 585 mlrd. JAV dolerių (1,4 trln. litų). Kita vertus, iki šiol iš bėdos prireikė traukti vos kelis bankus, kurių kapitalas buvo papildytas iš viso 4,65 mlrd. JAV dolerių (11,5 mlrd. litų), vyriausybei perleista dalis bankų akcijų.

Investuoti traukia lankstumas

Prarastą konkurencingumą Airijai gali padėti atgauti mažėjanti darbo jėgos kaina ir išsaugota palanki mokesčių sistema. Atlyginimai jau ėmė mažėti, o didindama mokesčius Airijos valdžia kol kas nenužengė per toli.

Nemenkas pranašumas kovojant su ekonomikos nuosmukiu – liberali darbo rinka. Skirtingai negu kitose ES šalyse, darbdaviai gali be didelio vargo ir nesipriešinant profesinėms sąjungoms atsisakyti darbuotojų. Airijoje tik penktadalis visų privataus sektoriaus darbuotojų priklauso profesinėms sąjungoms, o tarptautines bendroves retai varžo vietos profesinių sąjungų reikalavimai. Jau pastebima, kad žmonės iš gamybos srities juda į aukštųjų technologijų pramonės sritį.

"Airijoje darbo rinka yra gana lanksti ir leidžia greitai darbo jėgą iš gamybos srities nukreipti į aukštesnės pridėtinės vertės sritis kaip tyrimai ar paslaugos", – tikino "Microsoft" vadovas Airijoje Paulas Rellisas.

Dėl ekonomikos lankstumo investicijos iš užsienio išliko gana didelės: per 2008-uosius Airijos investicijų ir plėtros agentūra padėjo į šalį pritraukti 2,7 mlrd. JAV dolerių (6,7 mlrd. litų) užsienio investicijų, 14 proc. daugiau negu 2007 m. Daugiausia investicijos buvo nukreiptos į dvi pagrindines sritis: aukštąsias technologijas ir tarptautines paslaugas.

Pinigų perlaidų internetu paslaugas teikianti bendrovė "PayPal" ketina papildomai investuoti 19 mln. JAV dolerių (46,9 mln. litų) į paslaugų centrą Dubline, kuriame dirba 900 darbuotojų, konsultuojantys klientus 42 kalbomis. Informacinių technologijų bendrovė "Microsoft" Dubline įrenginėja 500 mln. JAV dolerių (1,2 mlrd. litų) vertės duomenų centrą. O minėtoji "Apple" iš Airijos koordinuoja savo veiklą Europoje ir Artimuosiuose Rytuose ir įdarbina daugiau žmonių, negu tada, kai šalyje gamino kompiuterius.

Krintančios kainos yra esminis aspektas. Jeigu Airijoje darbo sąnaudos išliks didelės, ji greičiausiai pralaimės kovą dėl didžiųjų bendrovių tokiems konkurentams kaip Singapūras, Pietų Korėja ar Puerto Rikas.

Aukštą vertę kurianti gamyba

Kita svarbi eksporto sritis Airijoje yra aukštos pridėtinės vertės produktų – vaistų ir medicininės įrangos – gamyba. Šalyje įsikūrusios įvairios pasaulinės farmacijos bendrovės, tarp jų – "Boston Scientific", "J&J's Centocor", "Gilead Sciences" ir "Schering-Plough", o Voterfordo mieste veikianti "Genzyme" yra puikus pavyzdys, kaip Airijoje galima pasiekti produktyvumo aukštumų.

Pastaroji farmacijos bendrovė gamina, sveria ir pakuoja itin pažangius vaistus. Jos gamykla įrengta vietoj kažkada veikusios akinių nuo saulės gamyklos "Ray-Ban". Daugelis darbų patikėta robotams, kurie juos atlieka steriliose, kontroliuojamos temperatūros laboratorijose. "Genzyme" gaminami produktai yra vieni brangiausių pasaulyje: pavyzdžiui, fermentų pakaitinė terapija, skirta sergantiems genetine Gošė liga, per metus kainuoja apie 200 tūkst. JAV dolerių.

Šiuo metu bendrovėje "Genzyme" dirba 460 darbuotojų, kurių pagaminami produktai per metus užtikrina daugiau kaip 1 mlrd. JAV dolerių pajamų. Bendrovė jau užbaigė statyti antrą gamyklą ir šiuo metu stato dar vieną, kurios vertė siekia 240 mln. JAV dolerių (592 mln. litų). Kadangi "Genzyme" gamybos procesas automatizuotas, naujose gamyklose reikės viso labo 150 žmonių. Tikimasi, kad tai gerokai padės atpiginti bendrovėje gaminamus vaistus ir, aišku, padidins darbuotojų produktyvumą.

Ateitis – valdžios rankose

Airijos ateitis priklauso nuo jos vyriausybės sprendimų. Jeigu vyriausybė nusileis viešojo sektoriaus profesinių sąjungų spaudimui, šaliai tai gali pridaryti žalos. Didėjant biudžeto deficitui Airija turės vis daugiau skolintis arba gerokai padidinti mokesčius. Tiek vienas, tiek kitas kelias šaliai gali pakenkti.

Jeigu skolinimosi apetito valdžia pažaboti nesugebės, Airijos skola iki 2012 m. sudarys 80 proc. viso jos BVP. Tokiu atveju ir taip aukštos skolinimosi palūkanos gali dar padidėti, ir šaliai prireiks tarptautinės pagalbos. Tikėtina, kad Airijai pagalbos ranką išties Europos centrinis bankas.

Vokietija su Prancūzija ilgą laiką skundėsi, kad Airijoje taikomas 12,5 proc. įmonių pelno mokestis yra kone du kartus mažesnis už ES vidurkį ir šaliai suteikia nesąžiningą pranašumą. Todėl tarptautiniai gelbėtojai iš Airijos vyriausybės greičiausiai pareikalaus gerokai padidinti mokesčius ir taip bandyti sumažinti biudžeto deficitą.

"Tai būtų blogiausia, kas gali atsitikti. Mažas pelno mokestis yra pagrindinė priežastis, traukianti į šalį investicijas", – įsitikinęs "Ryanair" vadovas M.O'Leary.

Balandžio pradžioje Airijos vyriausybė pristatė planus iki 2013 m. sumažinti biudžeto deficitą nuo 11 proc. iki 3 proc. Jeigu tai pavyks, Airija ne tik įveiktų mokesčių krizę, bet ir sustiprintų savo kaip eksportuotojos pozicijas. Tačiau vyriausybės laukia sunkus kelias. Kad viešajame sektoriuje nebūtų mažinamos išlaidos, visuomet labai priešinasi profesinės sąjungos, kurios valdžią priverčia atidėti sprendimus. O norint pasiekti užsibrėžtus tikslus, vyriausybei teks atsisakyti dalies tarnautojų ir likusiųjų algas mažinti daugiau negu simboliškai.

Trumpas interviu

Kaip Airija atrodo ten dirbančių ir gyvenančių tautiečių akimis, kalbamės su Arūnu Teišerskiu, Airijos lietuvių bendruomenės administracijos direktoriumi.

– Ar airiai jaučia krizę?

– Krizė juntama visame pasaulyje, o Airija yra viena labiausiai pažeistų šalių. Krizė galbūt ne tiek matyti parduotuvėse ar vartojimo išlaidose, kiek darbo rinkoje. Ji itin smarkiai palietė statybų sektorių, kuris sparčiai vystėsi, buvo pučiamas nekilnojamojo turto burbulas, žmonės ir verslas ėmė beprotiškas paskolas, tikėjosi tokio pat pelno. Nuo to labai nukentėjo turtingų žmonių dalis. Mano pažįstamas, dirbantis šioje srityje, yra sakęs, kad net žino tokių žmonių, kurie vairuoja "Bentley", bet neturi pinigų pietums. Eiliniai žmonės, kurie nėra prisiskolinę milijoninių sumų, turi darbą, tos krizės labai ir nejaučia.

– Kokių veiksmų ėmėsi Airijos vyriausybė?

– Airijos vyriausybė, kaip ir Lietuvoje, bando smarkiai taupyti ir mažina biudžeto išlaidas. Itin smarkiai sumažintos išlaidos švietimui, pavyzdžiui, samdomiems mokytojams, kurie dirbdavo su mokymosi sunkumų turinčiais vaikais. Taip padidinti mokesčiai, tarp jų – 0,5 proc. pakeltas pridėtinės vertės mokestis, įvestas kintamas 2, 4 ir 6 proc. mokestis, kurį, atsižvelgiant į atlyginimą, moka kiekvienas dirbantis. Taip pat buvo šiek tiek padidintas degalų akcizas, sumažinta valstybės už viešojo sektoriaus darbuotojus mokama įmokų dalis į privačius pensijų fondus. Apskritai žmogui, per mėnesį uždirbančiam 2–3 tūkst. eurų, mokesčiai yra išaugę 100–200 eurų.

– Ar atlyginimai Airijoje taip pat mažėja?

– Versle jau pradėjo mažėti. Natūralu, nes nedarbas jau viršijo 10 proc. Tiesa, jeigu sumažinami atlyginimai, tai trumpinamas ir darbo laikas, rečiau reikia eiti į darbą. Jeigu buvai sudaręs kontraktą, kuriame numatytas fiksuotas atlyginimas, siūlo peržiūrėti jo sąlygas, galbūt nemažina fiksuoto atlyginimo, tačiau panaikina kokį nors finansavimą, pavyzdžiui, kvalifikacijai tobulinti.

Atleidimų banga Airijoje jau aprimusi, kai kurios bendrovės net nedrąsiai bando priimti žmones. Vis dėlto daugelis laukia ir nedrįsta nieko daryti. Manoma, kad žiemą gali būti dar viena atleidimų banga, kai ims bankrutuoti tos bendrovės, kurios dabar balansuoja ties riba.

– Ar mokesčių didinimas duoda rezultatų? Ar airiai tikisi, kad kitąmet ekonomika atsigaus?

– Iš principo nėra taip labai tikima, kaimynės Jungtinės Karalystės padėtis geresnė. Britai elgiasi atvirkščiai, jie mažina mokesčius. Tačiau tiek vienos, tiek kitos šalies veiksmai sulaukia kritikos. Vieni kaltinami, kad apsunkina sąlygas verslui, kiti – kad lenda į didžiules skolas, o verslas vis tiek neatsigauna. Metų pabaigoje ketinama persvarstyti biudžetą, vyriausybė žada neįvesti naujų mokesčių, tačiau veikiausiai bus smarkiai mažinamos biudžeto išlaidos.

– Teigiama, kad sunkmetis gali sukelti emigracijos bangą, ar jau pastebėjote kokių nors ženklų?

– Lietuviai atgal grįžti neskuba, nes žino, kad ir Lietuvoje jų laukia ta pati bjauri situacija. Dauguma supranta, kad Lietuvoje ras dar didesnes eiles prie darbo biržos. Tie, kurie čia viską meta ir išvažiuoja, taip elgiasi ne vien dėl ekonominių priežasčių. Visi liekantys bando ieškoti išeičių – darbinasi paslaugų ar socialinėje srityje.

Kas tikrai važiuoja, tai lenkai. Tendencija gana ryški. Jeigu lenkams nepasiseka, netenka darbo, jie nepuola ieškoti alternatyvų, o susikrauna lagaminus ir grįžta atgal, nes Lenkijos ekonominė padėtis, matyt, nėra tokia bloga.

Kalbino Andrius Matuliauskas

Šalių palyginimas

Šaltinis: "Eurostat", www.cia.gov/factbook

*2008 m. duomenys