Net iki 80 proc.?

Pastaruosius dešimtmečius pesticidai padėjo generuoti gausesnį ir stabilesnį ūkių derlių, tačiau tokia kovos su kenkėjais forma turėjo ir padarinių biologinei įvairovei, aplinkosaugai ir žmonių sveikatai, sako tyrėjai.

Praėjusį birželį Europos Komisija (EK) priėmė pasiūlymus dėl vadinamojo tausiojo augalų apsaugos produktų naudojimo reglamento, į kurį įtrauktas ir naujasis tausaus pesticidų naudojimo reglamentas (angl. Sustainable Use of Pesticide Regulation, SUR). ES viliasi, kad SUR galėtų tapti pirmuoju žingsniu, siekiant veiksmingos ir nuoseklios pesticidų mažinimo politikos visoje ES.

Galima turėti kenkėją, kuris kontroliuoja kitą kenkėją, ir taip sukurti lervų, kurios mistų amarais, tinklą. Tai ir yra biologinė kontrolė.

Reglamentas apima tikslus 50 proc. sumažinti iki 2030 m. cheminių pesticidų naudojimą ir riziką, taip pat jame atsižvelgiama į ES strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ ir į biologinės įvairovės kursą. Naujos priemonės turėtų užtikrinti, kad visi ūkininkai ir kiti profesionalūs pesticidų naudotojai taikytų vadinamąjį integruotą kenkėjų valdymą (angl. Integrated Pest Management, IPM). Paprastai tariant, tai aplinkai nekenksminga kenkėjų kontrolės sistema, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas kenkėjų prevencijai ir pirmenybė teikiama alternatyviems jų kontrolės metodams, o cheminiai pesticidai naudojami tik kaip paskutinė priemonė.

Tačiau šie planai nebuvo populiarūs tarp kai kurių ES valstybių narių, kurios gruodžio 27 d. oficialiai paprašė EK atlikti tolesnį poveikio vertinimą. EK turi pateikti reikiamus duomenis ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo prašymo įsigaliojimo, tad šis terminas jau eina į pabaigą. Kyla klausimų dėl reglamento atidėjimo ar didžiųjų ambicijų apkarpymo.

Nors situacija atrodo gana miglota, Europos Pralamentas (EP) reikalauja nustatyti dar aukštesnę kartelę: neseniai paskelbtoje EP ataskaitoje raginama iki 2030 m. pavojingesnių augalų apsaugos produktų naudojimą sumažinti ne 50 proc., kaip numato EK, bet iki 80 proc.

Tarp kategoriškumo ir realybės

Neseniai Briuselyje vyko leidinio „EurActiv“ inicijuota diskusija, kurios metu EP Žaliųjų frakcijos ir neseniai įsteigto sveikatos pakomitečio atstovė iš Prancūzijos Michèle Rivasi teigė, kad jai EP pesticidų ribojimo tikslai asmeniškai yra labai svarbūs.

„Nesuprantu, kaip mes eksportuojame 18 tūkst. t per metus Europoje uždraustų pesticidų. Eksportuojame Lotynų Amerikai, Afrikai ir nematome jokių problemų. Mes saugome Europos piliečių žemę, bet ne Afrikos ar Brazilijos“, – piktinosi M. Rivasi.

Ji kategoriška – sako bandanti įtikinti EK rasti būdų tai uždrausti, nes pesticidų likučiai kenksmingi ir žemei, ir žmonėms, vartojantiems tokiomis priemonėmis auginamas daržoves ar vaisius.

M. Rivasi taip pat akcentuoja vieną iš pastarųjų studijų, kuri byloja apie bičių ir žmonių sveikatos sutrikimus, neurologines, onkologines ligas, kurioms įtaką daro pesticidai. „Tyrimo rezultatai rodo, kad turime pakeisti modelį, ir yra labai svarbu, kad sumažintume pesticidų naudojimą. Problema – kad pesticidai nori pribaigti gyvybę. Tai ne tik kenkėjai, bet ir ekosistemos, ir galiausiai žmogus, todėl turime būti labai griežti“, – neabejoja Žaliųjų atstovė.

Toskanoje pati ūkininkaujanti Jaunųjų ES ūkininkų asociacijos (CEJA) prezidentė Diana Lenzi sutinka, kad dabar yra tinkamiausias metas persvarstyti ir ieškoti naujų būdų, kaip apsaugoti augalus nuo kenkėjų ir kitų neigiamų faktorių. Tačiau, jos manymu, tai yra tema, kuri negali apsieiti be mokslo duomenimis grįstų debatų.

„Vis dėlto ūkininkai turi turėti galimybę apsaugoti savo pasėlius, nes daugėja iššūkių, kurių gali sukelti klimato kaita ar jos padariniai, kurie taip pat atneša gausias rūšis naujų vabzdžių, atakuojančių pasėlius visoje Europoje. Mums reikia priemonių, kurios būtinos, kad galėtume užtikrinti pasėlių ar derliaus klestėjimą, kartu ir maistą mūsų rinkoms. Tai yra pagrindas, tam ir yra reikalingi augalų apsaugos produktai“, – tikina D. Lenzi.

„Galime diskutuoti, kas buvo daroma neteisingai. Tikriausiai atėjome iš cheminės revoliucijos, kuri sukūrė daug produktų rinkai, bet dabar turime galimybę kur kas geriau įvertinti tuos produktus, kurie yra naudingi, ir tuos, kurie sukėlė neigiamų rezultatų. Galime svarstyti, kuo pakeisti pastaruosius“, – įsitikinusi ji.

Transformacija – neišvengiama

Vyresnioji patarėja politikos klausimais didžiausioje ES žemės ūkio skėtinėje organizacijoje (COPA ir COGECA) Paula de Vera antrina D. Lenzi: pasak jos, šiandienos socioekonominiame kontekste labai svarbu rasti, kuo pakeisti kenksmingus pesticidus, tačiau situaciją reikia vertinti blaiviai.

„Manome, kad cheminių pesticidų naudojimo ir rizikos mažinimo tikslai iki 2030-ųjų yra šiek tiek pernelyg ambicingi. Ypač turint omenyje tai, kad nematome reikalingo agronomijos ar mokslinio pagrindimo, kuris leistų mums suprasti, kodėl šie tikslai buvo nustatyti. Žinoma, kad jie paveiks šalis, kurios yra pažengusios kalbant apie šių medžiagų naudojimo perspektyvą“, – teigia P. de Vera.

Ji pabrėžia, kad reikia ieškoti pusiausvyros tarp tvarumo ir užsibrėžtų tikslų įvykdomumo: „Mums reikia tikslų, kurie būtų realūs ir pasiekiami.“

Vis dėlto Europos pesticidų veiksmų tinklo vykdomasis direktorius Martinas Germanas tikina, kad Europos piliečių susirūpinimas pesticidais pasiekė aukštą lygį. „Jie labai susirūpinę, kad nėra saugaus pesticidų naudojimo, kad jie kenkia polinatoriams ir sveikatai. Tai nėra labai viešai žinoma, bet atkreipiu dėmesį į tai, kad pagrindinės pesticidų aukos yra patys ūkininkai, nes daugėja sunkių patologijų, susijusių su pesticidų vartojimu“, – teigia jis.

„Turime dvi Europos piliečių iniciatyvas, kurios reikalauja reikšmingai sumažinti pesticidų vartojimą. Neseniai sėkminga iniciatyva „Gelbėkit bites ir ūkininkus“ buvo pristatyta EP ir EK, taip pat yra Konferencija dėl Europos ateities, kurioje piliečiai pasisako už reikšmingą pesticidų naudojimo sumažinimą. Be to, kiekvienais metais „Eurobarometro“ apklausos rodo, kad piliečiai bijo maisto taršos pesticidais“, – vardija M. Germanas.

Tarptautinės biokontrolės gamintojų asociacijos vykdomoji direktorė Jennifer Lewis sako, kad, norint pasiekti pusiausvyrą tarp tvarumo ir ūkininkų galimybių toliau sėkmingai vystyti savo ūkius, žemdirbystė privalės sukti tvarios transformacijos link, – tai tiesiog neišvengiama.

Kaip galimą šios transformacijos žingsnį ir IPM metodą J. Lewis išskiria pusiausvyros kontrolę, kuri iš esmės atitinka natūralų gamtos procesų reguliavimą, saugantį nuo kenkėjų ir įvairių ligų. Ji pateikia  feromonų panaudojimo pavyzdį. „Feromonas atitraukia kenkėjo patiną, naudodamas moterišką lytinį feromoną, todėl patinas negali rasti patelės. Tokiu atveju (…) neatsiranda ir kenkėjo lervų, o tavo obuoliai apsaugomi nuo kenkėjų. Arba galima turėti kenkėją, kuris kontroliuoja kitą kenkėją, ir taip sukurti tokį lervų, kurios mistų amarais, tinklą. Tai  ir yra biologinė kontrolė“, – apie pesticidus pakeisti galinčius augalų tausojimo metodus kalba ekspertė.

R. Juknevičius: tapome visų pažadų įkaitais

Europoje verdančią diskusiją apie pesticidų žemės ūkyje apribojimą stebi ir Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius. Anot jo, ES Taryboje šiuo metu vyrauja dvi pozicijos: Žaliųjų ir visiškai priešinga konservatyviosios Europos liaudies frakcijos.

Kontekstas: pasak R. Juknevičiaus, kai buvo pristatytas žaliasis kursas, gyvenome ekonomikos pakilimo metu – nei karo, nei kovido padarinių nebuvo. Tada niekas neįsivaizdavo, kad Europoje trūks maisto, kils infliacija. (Irmanto Gelūno / BNS nuotr.)

Kišenių tuštinimas

R. Juknevičiaus žiniomis, Europos Parlamente lyderiaujantys konservatoriai jau kalba apie tai, kad atėjo laikas sustoti, įsivertinti, kas iki šiol nuveikta, ir, atsižvelgiant į rezultatus, kelti arba mažinti ambicijas, nes, neįvertinus žaliojo kurso santykio su žemės ūkiu, tai labiausiai atsiliepia gamybos apimčiai.

„Lietuvos ūkininkai kalba tą patį, ką ir ES ūkininkai: politinės ambicijos gražiai skamba. Buvo laikas, kai tiesiog vyko lenktynės, kas pasiūlys ambicingesnių tikslų. Tačiau versle dalyvaujantys puikiai žino, kad, norint pasiekti ambicingų tikslų, niekas iš nieko neatsiranda. Reikia tiek žmogiškųjų, tiek piniginių investicijų, kartais netgi ir energijos reikia daugiau, kad vėliau galėtume jos sutaupyti. Klausimas, ar tie ambicingi tikslai buvo paremti visais šiais kaštais“, – abejoja R. Juknevičius.

Pasak jo, ūkininkai nesulaukia sklandaus darbo iš pačių žaidimo taisyklių kūrėjų pusės – ne vienoje ES šalyje pastaruoju metu lėkė žemės ūkio ministrų galvos, nes nesuspėta su politikų užsibrėžtais tikslais. „Darant bet kokią reformą, net jei tai būtų kokia nors įmonė, ir norint, kad ji duotų naudos, visi ją įgyvendinantys asmenys turi įsisąmoninti, suvokti tos reformos prasmę, tikslus. Visiems šiems dalykams pritrūko energijos“, – sako LŪS pirmininkas.

„Pasižiūrėjus į piniginę pusę, kai buvo pristatytas žaliasis kursas, gyvenome ekonomikos pakilimo metu – nei karo, nei kovido padarinių nebuvo. Tada niekas neįsivaizdavo, kad Europoje trūks maisto ir dėl to galės kilti maisto infliacija, o juk Lietuvoje maistas apskritai yra pagrindinis infliacijos generatorius“, – tęsia jis.

Anot R. Juknevičiaus, natūralu, kad žaliojo kurso autoriai dabar negali mažinti savo ambicijų, mat būtų visiškai diskredituoti, o oponuoti gebantys politikai esą blaiviai mato situaciją. Šiuo sudėtingu geopolitinių ir ekonominių sukrėtimų metu Lietuvos politikai irgi turi skirti daugiau laiko nuolat kylančioms krizėms gesinti. „Visos reformos, kurias dabar buvo bandoma įgyvendinti, ir Lietuvoje praktiškai nuolat patiria fiasko dėl to, kad trūksta žmogiškųjų resursų. Ūkininkams tokia situacija labai nepatinka, nes ji tiesiog tuština kišenes“, – neslepia R. Juknevičius.

Mes ne prieš šį kursą, bet prieš blogą jo įgyvendinimą. Jeigu politikai, be savo ambicijų, būtų iki galo atlikę savo namų darbus, tikriausiai visi būtume laimėję: ir visuomenė, ir ūkininkai.

Palaikymas slopsta

Lietuvoje netrūksta ūkininkų, kurie nuoširdžiai patikėjo žaliuoju kursu, kad ekologinis ūkininkavimas yra perspektyvus, kad galima verstis šia veikla be pesticidų ir tai atsipirks, nes būtent toks yra visuomenės užsakymas. Tačiau, prasidėjus karui, paaiškėjo, kad visuomenės požiūris kiek pasikeitė.

„Matome, kad tapome visų pažadų įkaitais ir toks žaliasis kursas mums tikrai nepatinka. Mes ne prieš šį kursą, bet prieš blogą jo įgyvendinimą. Jeigu politikai, be savo ambicijų, būtų iki galo atlikę savo namų darbus, tikriausiai visi būtume laimėję: ir visuomenė, ir ūkininkai. Daug buvo kalbų, bet per mažai darbų“, – konstatuoja R. Juknevičius.

„Dabar labiausiai kenčia būtent tie, kurie patikėjo žaliuoju kursu. Dar 2018 m. Lietuvoje buvo kalbama, kad jam įgyvendinti iš valstybės lėšų bus skiriama 9 mlrd. eurų, o pats verslas turės pridėti kelis milijardus iki 11 mlrd. eurų. Ir viskas gerai – jeigu tie tikslai būtų pasiekti ir būtų tokia parama, tikriausiai verslas gautų pridėtinę vertę“, – svarsto Lietuvos ūkininkų atstovas.

Tačiau pažadėtų lėšų Lietuvos ūkininkai taip ir negavo, sumažėjo ir žemės ūkiui skiriamas ES biudžetas. „Tačiau ambicijos padidėjo, vadinasi, visą šią ambiciją pasiekti verslas turi iš savo kišenės. Verslas galėtų tai padaryti, jeigu tai būtų ekonomikos pakilimo laikas“, – teigia R. Juknevičius.

„Dabar, ko gero, Lietuvoje surengę apklausą pamatytume, kad žaliasis kursas nebeturi tokio visuomenės palaikymo. Tačiau visuomenės palaikymas gerokai mažėja ir gana aukšto pragyvenimo lygio šalyse. Kalbant su Vokietijos ūkininkais, girdėti labai panašios tendencijos – su sunkumais susiduria tie ūkiai, kurie gamina būtent aukštesnės pridėtinės vertės arba ekologiškus produktus. Vartotojai už šiuos pirkinius nebelinkę mokėti daugiau, o iš valstybės krepšelio ta kryptis negauna daugiau pinigų“, – sako LŪS pirmininkas.

Kaip liaudies medicina?

Nuošalyje palikus finansinius sunkumus ir prakalbus apie pesticidų keliamą žalą, R. Juknevičius augalų ligų gydymą be pesticidų lygina su žmogaus pasirinkimu gydytis alternatyviosios, arba liaudies, medicinos metodais. Pasak jo, statistika rodo, kad žmogus nelinkęs eksperimentuoti, o bėga į vaistinę efektyviausių vaistų.

Ūkininkaujant susiduriama su panašia situacija. „Iš pradžių buvo kalbama apie dideles investicijas į mokslą, kad mokslas sukurs būdų, verslas – technologijų ir ūkininkams beliks jomis naudotis. Tačiau dabar uždrausti naudoti vaistus – dar ne išeitis“, – tikina R. Juknevičius.

„Atliekama mokslinių tyrimų, kaip apsaugoti augalus nenaudojant  cheminių produktų, bet čia irgi yra įdomių dalykų. Kaip ir žmogus, neteisingai vartodamas arbatas, gali sau daugiau pakenkti nei gydydamasis cheminiais vaistais, lygiai tas pats atsitinka ir augalams“, – mano jis.

R. Juknevičiaus įsitikinimu, ekologinis ūkininkavimas, biodinaminis ūkis ir panašios praktikos yra puikios idėjos, tačiau kol kas rezultatas yra toks, kad ekologiniame ūkyje derlius būna žymiai mažesnis. Be to, nėra ir bendro atsakymo, kad visais atvejais, griežtai atsisakius cheminių augalų apsaugos produktų, galiausiai tikrai pasiekiamas sveikesnis rezultatas.

Būtent todėl lėšos, kurių taip trūksta, reikalingos ne tik ekologiniams ūkiams vystyti, bet ir gausesniems ekologiškų produktų tyrimams, kurie parodytų, ar jie tikrai sveikesni, naudingesni, ar juose tikrai mažiau pesticidų. Galiausiai ar nereikės vaikytis asmenų, kurie nesąžiningai pasisavino ekologiniam ūkininkavimui skiriamus pinigus.